Daugelio folkloristikos problemų, tame tarpe ir vienos iš sudėtingiausių – rusų tradicinės pasakos dabartinė būklė – išaiškinimas tik tada bus moksliškas ir objektyvus, jei neapsiribosime pasakomis, užrašytomis vien RTFSR teritorijoje, bet išplėsime tiriamosios medžiagos geografinę apimtį variantais, egzistuojančiais ir kitose nacionalinėse respublikose.
Folklorinė medžiaga, surinkta tose Lietuvos TSR vietose, kur gyvena rusų senbuviai, ypač Zarasų, Ignalinos, Anykščių rajonuose, atskleidžia daug įdomių faktų apie pasakos vystymąsi kitoje bilingvistinėje aplinkoje.
Rusų folkloro padėtis kitos nacionalinės respublikos teritorijoje įgalina išlikti ir kūrybiškai išvystyti pasakose įdomius motyvus bei detales. Pasakų tekstai („Apie carą Sultaną“ ir „Apie mirusią caraitę“), paskelbti straipsnio priede, buvo paimti iš gausaus stebuklinių pasakų repertuaro, užrašyto iš vietinių rusų senbuvių. Jie įdomūs kaip „ikipuškiniški“ siužetai, kurie žinomi kaip palyginti negausūs žodiniai variantai, ir kaip nauji pasakų užrašymai tuose rajonuose, kurie anksčiau buvo netyrinėti.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.