Norint išaiškinti Kornelio tragedijos „Cina“ politinę prasmę, straipsnyje daug dėmesio skiriama absoliutizmo, svarbiausio politinio reiškinio XVII a. Prancūzijoje, charakteristikai. Dėl tos priežasties analizuojamos politinės Rišeljė pažiūros, o taip pat jo mintys apie valdovo rolę valstybėje, valstybės santykį su atskiru individu ir kt. Kadangi Rišeljė buvo svarbiausias to meto politinis veikėjas, daugiausia pasitarnavęs absoliutizmui įsitvirtinti, tai ir jo pažiūros, daugiau negu kieno nors kito, atspindėjo ne tik istorinius įvykius ir absoliutizmo įsigalėjimo procesą, bet ir radėjo idėjiškai įsitvirtinti absoliutizmui. Peržvelgus vaizduojamus „Cinoje“ įvykius, galima daryti tokias išvadas:
Romos imperatoriaus istorija Kornelis apibendrintai parodo absoliutinės valdžios įsigalėjimo procesą XVII a. Prancūzijoje.
Augusto vaidmeniu išryškina valdovo rolę valstybėje, jo santykį su pavaldiniais bei teisingumo principus.
Cinos asmeniu paaiškina, kaip atsisakoma senų autoritetų, tradicinių moralinių principų ir kaip aukščiausiu autoritetu pripažįstama bešališka valstybė.
Pagaliau sukilėlių „pasigailėjimo“ aktas – tai ne asmeninis Augusto gestas, o Augusto-valdovo, nugalėjusio bet kokį jausminį pradą savyje, politinis aktas, kilęs iš Raison d'Etat ir įvykdytas vardan valstybės reikalų, valstybės vardu ir valstybės naudai; tai ne „pasigailėjimas“ jausmine prasme, o „nubaudimas“, sutaikant priešininkus valstybės interesų labui.
Visa tai rodo, kad Rišeljė „Politinio Testamento“ ir Kornelio „Cinos“ idėjinis giminingumas labai ryškus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.