Grafinis romanas: naujas anglosaksų kultūros reiškinys
Straipsniai
Milda Danytė
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/Litera.2009.4.7750
PDF

Kaip cituoti

Danytė M. (2009) „Grafinis romanas: naujas anglosaksų kultūros reiškinys“, Literatūra, 51(4), p. 101-113. doi: 10.15388/Litera.2009.4.7750.

Santrauka

Šio straipsnio tikslas yra pristatyti naują naratyvinį žanrą – grafinį romaną (angl. graphic novel), kilusį iš komiksų tradicijų. Komiksų vieta Šiaurės Ameri­kos kultūroje paradoksali; nors jie nuo XX a. pra­džios spausdinami beveik visuose JAV ir Kanados laikraščiuose, nevertinami nei kaip menas, nei kaip literatūra. Tik paskutiniame XX a. dešimtmetyje li­teratūrologai atkreipė dėmesį į komiksus, kaip savitą naratyvinį žanrą: aiškinama, kad būtina analizuoti žodžių ir vaizdų sąryšį, kuris sukuria išskirtinę nara­tyvinę kalbą. Šią kalbą meistriškai naudoja grafinių romanų kūrėjai – pritaiko ją visai naujoms temoms. Pavyzdžiui, amerikiečio Arto Spiegelmano romanas Maus („Pelė“, išvertus iš vokiečių kalbos) pasako­ja apie žydų holokausto siaubą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik šventvagiška, kad autorius apie žydų kančias Aušvico lageryje pasakoja naudodamasis ži­noma komiksų „kalbančių gyvulių“ tradicija. Tačiau A. Spiegelmanas sugeba tragiškus įvykius perteikti ironišku komiksų stiliumi. Jo romane išryškinama antrosios kartos paveldėta kančia, kuri komplikuo­ja tėvo ir sūnaus santykius. 1992 m. romanas Mauspelnė autoriui prestižinę Amerikos „Pulitzer“ lite­ratūros premiją. Kitas amerikiečių grafinio romano kūrėjas Joe Sacco taip pat domisi istorinių katastrofų poveikiu paprastų žmonių gyvenimui. RomanasPa­lestinas vaizduoja autoriaus klaidžiojimą per palesti­niečių pabėgėlių gyvenvietes. Romano įtampa kyla iš autoriaus bendravimo su palestiniečiais – ironijos objektu dažniausiai tampa jis pats, naivus svečias iš turtingų Vakarų. Žinomiausi Kanados grafinio roma­no kūrėjai Chesteris Brownas ir Seth (rašytojo Gre­gory Gallanto slapyvardis) taip pat linkę naudoti au­tobiografinę medžiagą. C. Brownas romane Tu man niekad nepatikai (išleistas 2002 m.) galima įžvelgti bildungsromano bruožų. Pagrindinis herojus, kaip ir autorius, vardu Chesteris, augantis Monrealio prie­miestyje, turi tipiškų paauglystės rūpesčių. Tik vai­kino motinai staiga susirgus nervų liga, susidrumsčia ramus priemiesčio gyvenimas. Chesteris priverstas subręsti. Seth’o romane Geras gyvenimas, jei tik nepalūžti (išleistas 2003 m.) irgi autobiografinis; pa­grindinis herojus, kaip ir autorius, vardu Seth’as. Ro­mano veiksmas – Seth’o pastangos surasti žinių apie vieną jau seniai užmirštą Kanados karikatūrininką, su kuriuo Seth’as tapatinasi. Autorius nenori prisitai­kyti prie Šiaurės Amerikos polinkio greitai užmirš­ti praeitį, nevertinti jos kultūros. Grafinis romanas apskritai yra iššūkis literatūrologams, verčiantis juos ieškoti naujų teorijų ir metodologijų, pagal kurias būtų galima nagrinėti naują žanrą.
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.