Kelios pastabos apie Arato poemos Reiškiniai struktūrą
Straipsniai
Paulius Garbačiauskas
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/Litera.2009.3.7754
PDF

Kaip cituoti

Garbačiauskas P. (2009) „Kelios pastabos apie Arato poemos Reiškiniai struktūrą“, Literatūra, 51(3), p. 24-27. doi: 10.15388/Litera.2009.3.7754.

Santrauka

Poemoje Reiškiniai (Phaen. 752–757) Aratas labai glaustai užsimena apie Metono ciklą – devyniolikos tropinių metų laikotarpį, per kurį susilygina Mėnulio ir Saulės kalendoriai. Ši techninė informacija (negana to, išreikšta gana mįslingai) iš pirmo žvilgsnio nėra svarbi poemos skaitytojui ir pačiam poetui, kurio pirminis tikslas – meteorologinių ženklų, susijusių su laiko matavimu ir apskaičiavimu, aprašymas. Tačiau išsamiau paanalizavus poemos, tiksliau, jos techni­nės dalies (išskyrus įžangą ir planetų aprašymą) iki 757 eil. struktūrą išryškėja įdomių ir iš pirmo žvilgsnio nepastebimų poemos kompozicijos niuansų, ką ir kalbėti apie rafinuotą minėtos ištraukos (752–757) stilistiką. Aptariama poemos techninės dalies struktūra apibendrinama išsamia schema (Fig.), kuri atskleidžia, kad leptotēs principas Arato taikomas anaiptol ne vien teksto paviršiniam lygmeniui. Gana techniškos poeto dėstomos medžiagos struktūrinis harmoningumas lyg ir nestebina (nes to iš helenistinio poeto reikėtų tikėtis), tačiau kur kas labiau kelia nuostabą tai, kad šis daugiaplanis, motyvuotas harmoningumas slypi po savo ruožtu darnia paviršinės struktūros tvarka ir pastebimas anaiptol ne plika akimi. Žvelgiant iš šios perspektyvos, Metono ciklo paminėjimas įgauna aiškią prasmę, nors iš pirmo žvilgsnio taip anaiptol neatrodo.
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.