Santrauka
Lietuvos kultūrine situacija pagrįsta humanitarinio ugdymo analizė atskleidžia, kad Lietuvai svarbi ne tik baltiška, bet ir bendra europinė kultūra. Pastarosios pagrindams pažinti reikia šią kultūrą atspindinčios kalbos. Lotynų kalba, viena vertus, yra labai svarbus klasikinio ugdymo elementas, antra vertus, moderniame ugdyme jos paskirties supratimas patyrė įvairių pokyčių. Tad lotynų kalba gali būti apibrėžiama kaip klasikiniai humanitarinio ugdymo pagrindai. Lotynų kalbos kaip klasikinių humanitarinio ugdymo pagrindų paskirtis straipsnyje nagrinėjama atsižvelgiant į specifinę Lietuvos kultūrinę ir politinę situaciją, tai yra ieškant tautinio tapatumo ir tarptautinės integracijos ugdymo procese pusiausvyros, kuri leidžia švietimui išvengti ir globalizacijos, ir etnocentrizmo pavojų. Šiame straipsnyje atskleižiami tie tarybinio laikotarpio Lietuvos švietimo sistemos ypatumai, kurie susidarė ugdymo procese dėl lotynų kalbos mokymo.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Oleg Lekmanov,
«Мальчик плохо различал лица»: мир глазами ребенка в рассказе Ф. Горенштейна «Дом с башенкой»
,
Literatūra: T 65 Nr. 2 (2023): Literatūra
-
Literatūra 2011 2011 53 (1),
Informacija autoriams
,
Literatūra: T 53 Nr. 1 (2011): Lithuanian Literature
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Literatūra: T 64 Nr. 2 (2022): Literatūra
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Literatūra: T 65 Nr. 1 (2023): Literatūra
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Literatūra: T 65 Nr. 2 (2023): Literatūra
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Literatūra: T 65 Nr. 3 (2023): Literatūra
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Literatūra: T 65 Nr. 4 (2023): Literatūra
-
Literatūra 2011 53 (1) tomas
,
Literatūra: T 53 Nr. 1 (2011): Lithuanian Literature