Pilietinė tapatybė ir pamaldumas Platono Įstatymuose
Straipsniai
Vilius Bartninkas
Publikuota 2016-03-31
https://doi.org/10.15388/Litera.2015.3.9873
PDF

Reikšminiai žodžiai

Platono Įstatymai
pamaldumas
pilietinė tapatybė
įkūrimo pasakojimai
visapusė dorybė

Kaip cituoti

Bartninkas V. (2016) „Pilietinė tapatybė ir pamaldumas Platono Įstatymuose“, Literatūra, 57(3), p. 0-0. doi: 10.15388/Litera.2015.3.9873.

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama religijos ir pamaldumo reikšmė Platono politinėje ir etinėje mintyje, aptinkamoje dialoge Įstatymai. Aptariant šiuolaikinę literatūrą pastebima, kad tyrinėtojai yra vis labiau linkę telktis ties Platono vėlyvąja etika, praleisdami religijos klausimą. Tačiau dialogo kertinių politinių naratyvų aptarimas atskleidžia, kad religija užima svarbią vietą Platono teorijoje. Tolesnė analizė rodo, kad Platonas savo paskutiniajame darbe permąsto religijos ir pamaldumo reikšmę. Viena vertus, jis polemizuoja su tradicinėmis graikų idėjomis apie pamaldumą, siūlydamas būdą, kaip sujungti performatyvaus ir racionalaus dievotumo tipus. Be to, pamaldumas yra įtraukiamas į dorybių etiką, suteikiant jam struktūriškai svarbų vaidmenį etikoje. Taip aiškėja, kad pamaldumas yra viena iš esminių idėjų mąstant apie Magnesijos projektą dialoge Įstatymai.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.