Bebaimė kultūrinio herojaus praeitis (Prometėjas, Lokis, Syrdonas…Kojotas…)
Straipsniai
Fatima Eloeva
Erika Sausverde
Publikuota 2016-03-31
https://doi.org/10.15388/Litera.2015.3.9880
PDF

Reikšminiai žodžiai

nėra

Kaip cituoti

Eloeva F. ir Sausverde E. (2016) „Bebaimė kultūrinio herojaus praeitis (Prometėjas, Lokis, Syrdonas…Kojotas…)“, Literatūra, 57(3), p. 98-115. doi: 10.15388/Litera.2015.3.9880.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami panašumai ir paralelės tarp trijų mitologinių personažų – senovės graikų Prometėjo, Syrdono iš nartų epinės tradicijos ir senovės skandinavų Lokio. Anksčiau šie trys herojai buvo nagrinėti poromis: Prometėjas lygintas su Lokiu, Lokis – su Syrdonu. Šie ryšiai dažniausiai buvo tyrinėjami sinchroniniu lygiu, statiškai, bandant atkurti konkrečius personažų evoliucijos etapus. Šiame straipsnyje mes pažvelgėme į šią problemą iš diachroninės perspektyvos.
Skandinavų Lokis ir Kaukazo Syrdonas (nartų epinė tradicija) yra lyginami su Prometėjo charakterio evoliucija, aprašyta ankstyvuose tekstuose (Hesiodo Teogonijoje ir Darbuose ir dienose), taip pat su jo vėlesne transformacija, kuri yra vaizduojama Aischilo tragedijoje Prikaltasis Prometėjas. Šis palyginimas leidžia konstruoti bendrą personažo raidos modelį, kuris gali būti apibūdintas kaip evoliucija nuo chtoninės dievybės iki apgaviko (triksterio) ir (paskutiniame etape) – kultūrinio herojaus.
Šių trijų herojų palyginimas leidžia mums manyti, kad visi jie priklauso universaliam vadinamajam triksterio archetipui. Šis archetipas Kojoto dvasios pavidalu aptinkamas Amerikos indėnų mitologijoje (Kojotas pavogė iš dievų ugnį, žvaigždes ir saulę), panašių motyvų galima rasti ir pietryčių Jungtinių Amerikos Valstijų pasakose apie Triušį (angl. Rabbit) arba Varną (angl. Raven), kuris pavogė ugnį iš savo dėdės bebro ir galiausiai atidavė ją žmonėms.
Mes keliame klausimą, ar semantinė transformacija chtoninė dievybė → apgavikas (triksteris) → kultūrinis herojus koreliuoja su kintančiu pažangos (progreso) idėjos turiniu skirtingose kultūrose. Mums atrodo, kad šiai rekonstrukcijai reikia naudoti graikiškąją medžiagą. Hesiodo Prometėjas veikia pagal triksterio (apgaviko) elgesio modelį ir, be abejonės, atitinka mito ankstesnius etapus, o Aischilo Prometėjas jau priklauso grožinės literatūros pasauliui.
Tyrimas leido atskleisti naujų mitų panašumų ir sutapimų. Pavyzdžiui, mito pabaigoje dievai Lokį suriša jo sūnaus žarnomis, o Syrdonas panaudoja savo sūnaus venas pirmajam muzikos instrumentui – nartų „fandyrui“ sukurti. Šis sutapimas iki šiol nebuvo pastebėtas.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.