Poūmio sklerozuojančio panencefalito gydymo rezultatai pradėjus gydymą skirtingose ligos stadijose: sisteminė literatūros apžvalga

Santrauka

Poūmis sklerozuojantis panencefalitas (PSPE) yra reta, progresuojanti mirtina neurologinė liga, kurią sukelia tymų viruso infekcija, dažniausiai paveikianti vaikus. Pastaruoju metu pasaulyje matomas tymų atvejų skaičiaus didėjimas, susijęs su mažėjančiomis skiepijimo aprėptimis, pabrėžia veiksmingų PSPE gydymo strategijų poreikį. Dabartiniai gydymo metodai orientuoti į simptomų kontrolę ir ligos progresavimo lėtinimą. Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas – įvertinti skirtingų PSPE gydymo strategijų efektyvumą, atsižvelgiant į tai, kurioje ligos stadijoje pradedama terapija. Peržiūrėtos 1994–2024 metų „PubMed“ publikacijos, kuriose aprašomi PSPE gydymo būdai ir pacientų išeitys, priklausomai nuo gydymo pradžios stadijos. Į analizę įtraukti atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai (angl. RCT), kohortiniai tyrimai ir atvejų, kai aiškiai dokumentuota gydymo pradžios stadija ir rezultatai, aprašymai. Atvejai buvo suskirstyti į šešias grupes pagal dažniausiai vartojamų vaistų derinius ankstyvomis (I–II) ir pažengusiomis (III–IV) PSPE stadijomis. Analizuoti 30 publikacijų duomenys, apimantys 80 atvejų. Ribavirino ir interferono derinys su isoprinozinu pasižymėjo palankiais rezultatais, ypač gydant pacientus, kuriems buvo ankstyvosios ligos stadijos. O štai isoprinozino monoterapija buvo susijusi su didžiausiu ligos progresavimo dažniu visose stadijose. Kiti vaistų deriniai pasižymėjo varijuojančiu veiksmingumu. Nors priešepilepsiniai vaistai palengvino simptomus, jie nesulėtino ligos progresavimo. Ši sisteminė apžvalga pabrėžia PSPE gydymo pradžios stadijos įtaką pacientų išgyvenamumui ir leidžia daryti prielaidą, kad individualizuotas požiūris, atsižvelgiant į ligos progresavimą, gali pagerinti gydymo efektyvumą.