Gigantinių ląstelių arterito neurologinė išraiška, diagnostika, gydymas: literatūros apžvalga

Santrauka

Gigantinių ląstelių (temporalinis) arteritas yra dažniausiai pasitaikantis pirminis sisteminis stambiųjų kraujagyslių vaskulitas. Būdingiausias simptomas – naujai atsiradę galvos skausmai vyresniems nei 50 metų asmenims, kuriems eritrocitų nusėdimo greitis padidėjęs daugiau kaip iki 50 mm/val. Kartu gali pasireikšti šie nespecifiniai ligos požymiai: karščiavimas, apetito stoka, svorio kritimas, bendras silpnumas ir nuovargis, žandikaulių skausmai, polimialgija. Ligai progresuojant, gali ištikti laikinas regos sutrikimas (žaibinis aklumas) arba pastovus apakimas dėl tinklainės arterijos pažeidimo ir kraujotakos sutrikimo. Procesui išplitus į smegenų kraujagysles, liga gali komplikuotis galvos smegenų, dažniau – vertebrobazilinio baseino, infarktu.
Klinikinės apžiūros metu matyti, kad smilkinių arterijos paraudusios, vingiuotos, paryškėjusios, čiuopiant jos būna skausmingos, sumažėjusi jų pulsacija. Patikimas ir greitas instrumentinis gigantinių ląstelių arterito diagnostikos metodas yra ultragarsinis paviršinių smilkinio arterijų tyrimas, kurio metu nustatomas būdingas hipoechogeniškas uždegiminės kraujagyslės sienelės sustorėjimas – halo požymis, spindžio susiaurėjimai, kraujo tėkmės greičio pokyčiai. Kiti diagnostiniai metodai: kontrastinė magnetinio rezonanso tomografija su angiografija, pozitronų emisijos tomografija ir smilkinio arterijų biopsija.
Nustačius diagnozę, nedelsiant pradedamas gydymas kortikosteroidais, neretai papildomai skiriama citostatikų (mažina recidyvų riziką), taikoma biologinė terapija interleukino 6 receptorių antagonistu tocilizumabu.
Laiku diagnozavus ligą prognozė, esant geram atsakui į steroidus, dažniausiai gera, tačiau pirmaisiais 2–3 metais kas trečiam sergančiajam liga recidyvuoja. Jeigu ligonis atvyksta jau apakęs, regėjimas pažeista akimi nebeatsistato, bet skirtas gydymas padeda išvengti kitų komplikacijų, išsaugoti regėjimą likusia akimi, sumažinti insulto riziką. Ligonių klinikinės būklės stebėjimas ir smilkinio arterijų spalvinės duplekssonografijos kontroliniai tyrimai padeda vertinti ligos eigą ir atitinkamai koreguoti gydymą.
Taigi temporalinis arteritas yra klastinga liga, galinti prasidėti minėtais nespecifiniais klinikiniais simptomais. Todėl visiems vyresniems nei 50 metų asmenims, kuriems atsiranda naujo pobūdžio galvos skausmai ir nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, būtina įtarti gigantinių ląstelių arteritą. Diagnozavus reikia nedelsiant pradėti gydymą, siekiant išvengti apakimo ir galvos smegenų insulto.