Sudėtinga gigantinių ląstelių arterito diagnostika ir gydymas: penkerių metų stebėsena
Klinikiniai atvejai
Ieva Lukauskaitė
Vilniaus universitetas
Jurgita Valaikienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2024-12-01
https://doi.org/10.15388/NS.2024.28.101.7
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

gigantinių ląstelių arteritas
temporalinis arteritas
galvos skausmas
ultragarsas
spalvinė duplekssonografija

Kaip cituoti

1.
Lukauskaitė I, Valaikienė J. Sudėtinga gigantinių ląstelių arterito diagnostika ir gydymas: penkerių metų stebėsena. NS [Internet]. 2024 Dec. 1 [cited 2025 Aug. 27];28(3 (101):207-13. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/43140

Santrauka

68 m. vyras susirgo palaipsniui – pajuto kairiojo smilkinio skausmą, kuris vėliau išplito į dešinę pusę. Pirminiai simptomai buvo nespecifiniai, todėl pacientui, kai apsilankė gydymo įstaigoje, buvo diagnozuota cefalgija, skirtas gydymas nuskausminamaisiais medikamentais. Bet simptomai progresavo, skausmas išplito į temporomandibuliarinį sąnarį, išsivystė kramtymo ir rijimo sutrikimai. Po mėnesio atsirado subfebrilus karščiavimas, stiprus galvos skausmas, patinimas apie akis, todėl pacientas buvo hospitalizuotas vidaus ligų skyriuje. Nustatyti padidėję uždegiminiai rodikliai. Spalvinės smilkinių duplekssonografijos metu buvo matomi koncentriniai hipoechogeniški abiejų paviršinių smilkininių arterijų sienelių sustorėjimai, registruoti padidėję kraujo tėkmės greičiai. Ultragarsinį tyrimą atlikti buvo sudėtinga, nes temporalinės arterijos buvo itin sukietėjusios ir skausmingos. Pacientui buvo diagnozuotas gigantinių ląstelių arteritas. Jis buvo gydomas intraveniniu metilprednizolono kursu, vėliau – peroraliniu prednizolonu ir metotreksatu.
Po penkerių metų, kontrolinio vizito metu, pacientas nebesiskundė nei galvos, nei žandikaulio skausmais. Spalvinės smilkinių sonoskopijos metu nebuvo matyti halo požymio, kraujo tėkmės greičiai abiejose paviršinėse temporalinėse arterijose buvo normalūs.
Vyresni nei 50 metų ligoniai, kuriems naujai atsiradęs galvos skausmas ar (ir) padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis ( ≥ 50 mm/val.) ir (ar) padidėjusi C reaktyvaus baltymo koncentracija, turėtų būti tiriami dėl gigantinių ląstelių arterito. Svarbu stebėti ligos eigą ne tik siekiant išvengti pasikartojimo epizodų, bet ir vertinant galbūt gydymo prednizolonu sukeltas komplikacijas. Smilkininių arterijų echoskopinis tyrimas yra tinkamas ne tik gigantinių ląstelių arterito pirminės diagnostikos, bet ir ligos monitoravimo metodas. Svarbu skleisti informaciją apie šią ligą, nes tai gali padėti laiku diagnozuoti šį vaskulitą ir išvengti sunkių komplikacijų.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.