Valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymo sutrikimas, dažnai siejami su neurobiologinėmis disfunkcijomis, įskaitant dopamino ir atlygio sistemų pokyčius. Naujausi tyrimai rodo, kad GLP-1 receptorių agonistai (GLP-1RA) gali turėti terapinį poveikį ne tik metaboliniams, bet ir psichologiniams sutrikimams. GLP-1 reguliuoja gliukozės apykaitą, slopina apetitą ir veikia dopamino signalų perdavimą atlygio sistemose, o tai gali padėti mažinti persivalgymo epizodus. Tyrimai rodo, kad GLP-1RA gali sumažinti su stresu susijusį valgymą, nes veikia pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį ir mažina nerimo sukeltą kompulsinį maisto vartojimą. Klinikiniuose tyrimuose pastebėta, kad semaglutidas ir liraglutidas veiksmingai mažina persivalgymo simptomus ir potraukį kaloringam maistui. GLP-1RA poveikis persivalgymo sutrikimui buvo reikšmingesnis nei tradicinių vaistų, tokių kaip SSRI, topiramatas ar lizdeksamfetaminas, tačiau jų ilgalaikis poveikis dar nėra pakankamai ištirtas. Nors ir duoda teigiamų rezultatų, GLP-1RA gali sukelti šalutinius poveikius, įskaitant virškinimo sutrikimus, hipoglikemiją ir galimus psichikos būklės pokyčius. Būsimi tyrimai turėtų įvertinti jų ilgalaikį poveikį ir galimą derinimą su kitais gydymo metodais, pavyzdžiui, kognityvine elgesio terapija.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.