Užnemunės regionas ir jo raida istoriniais laikais, remiantis archeologiniais duomenimis

Santrauka

Užnemunės regiono archeologinių duomenų stoka iki šios dienos išlieka opi problema. Regione yra nemažai išlikusių piliakalnių, tačiau senovės gyvenviečių, kaimaviečių, o ypač laidojimo paminklų išlikę labai nedaug arba visai nelikę. Dar mažiau iš turimų Užnemunės archeologinių objektų yra detaliai tyrinėta, todėl yra nepakankamai duomenų išvadoms apie šio regiono istoriją formuluoti, pasitelkiant vien archeologinius
tyrimus.
Straipsnyje, atsižvelgiant į teritorijos apgyvendinimo raidą, siekiama išsiaiškinti, kada regione pasibaigė priešistoriniai laikai ir prasidėjo istorinis periodas, kas tuo metu vyko Užnemunėje. Pateikiama istorikų, archeologų įvairių nuomonių apie regioną nuo XIII a. iki XVI a., remiamasi Kultūros vertybių registro duomenimis apie visus šiame registre įrašytus Užnemunės archeologinius objektus, neapsieinama ir be lingvistinių ir geografinių požiūrių išdėstymo.
Istorikų (D. Barono, A. Dubonio, J. Kiaupienės, R. Petrausko) nuomone, Užnemunėje priešistoriniai laikai pasibaigia ties XIII a. pabaiga, kai dauguma regiono gyventojų buvo nualinti daugiamečių Kryžiuočių ordino užpuolimų, neišgyveno arba išsikėlė gyventi į kitas Lietuvos istorines žemes. Per visą XIV a. teritorija už Nemuno buvo negyvenama, o nuo XV a. regione pradėti kurti pirmieji kaimai. Šiuos duomenis patvirtina ir archeologinių objektų ir jų tyrimų medžiaga. Nuo XIII a. pastebima tendencija apleisti piliakalnius. Naujosios gyvenvietės ar pirmieji kaimai, dvarai čia datuojami tik nuo XV a.