Valsčiaus savivalda Lietuvos kaime po baudžiavos panaikinimo: atsilikimo ar pažangos veiksnys?
Straipsnyje aiškinamasi, kaip valstiečių gyvenimą veikė savivaldos sistema, gyvavusi Vilniaus ir Kauno gubernijose nuo 1861 m. baudžiavos panaikinimo reformos (Suvalkų gubernijoje – nuo 1864 m. žemėvaldos reformos) iki Pirmojo pasaulinio karo. Aptariamas atskirų savivaldos struktūrų funkcionavimas kaimo kasdienybėje. Aiškinamasi, kaip keitėsi valstiečių požiūris į savivaldos sistemą. Išryškinami savivaldos skirtumai Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose. Savivaldos sistemos poveikis lietuvių valstiečių gyvenimui buvo dviprasmis. Viena vertus, sistema įnešė modernių naujovių į kaimo žmogaus gyvenimą, tokių kaip biurokratija ir teisinės viešųjų reikalų tvarkymo procedūros, kita vertus, ta pati sistema konservavo bendruomeninį valstiečių mentalitetą, sudarydama prielaidas savivaldos institucijoms riboti pavienių narių laisvę keisti gyvenamąją vietą ir veiklą. Suvalkijoje savivalda buvo neluominė, todėl sudarė palankesnes sąlygas valstietijai modernizuoti.