Straipsnyje analizuojama, ar apribojimai verslui karantino metu buvo proporcingi ir teisėti. Šio straipsnio autoriai teigia, kad priverstinis verslo uždarymas karantino metu turi būti traktuojamas kaip nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams, o ne ekonominės veiklos laisvės ribojimas, nes veikla visiškai sustabdyta. Tokie ribojimai gali būti įvedami tik išimtiniais atvejais, įstatymo pagrindu, o Lietuvos Vyriausybė turi proporcingai atlyginti nuostolius įmonėms dėl priverstinio uždarymo.