Emocijų vaidmuo mobilizuojant visuomenę kovai su klimato kaita: emocinės būsenos konstravimas įkvepiant masinį judėjimą
Straipsniai
Neringa Mataityte
Vilnius University
Publikuota 2021-07-16
https://doi.org/10.15388/Polit.2021.101.3
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

emocijos
klimato kaita
emocijų kolektyvizacija
emocinis diskursas
tarptautinė mobilizacija

Kaip cituoti

Mataityte N. (2021). Emocijų vaidmuo mobilizuojant visuomenę kovai su klimato kaita: emocinės būsenos konstravimas įkvepiant masinį judėjimą. Politologija, 101(1), 78-106. https://doi.org/10.15388/Polit.2021.101.3

Santrauka

 Šiame straipsnyje nagrinėjamas emocijų vaidmuo mobilizuojant Gretos Thunberg inicijuotą visuomeninį judėjimą prieš klimato kaitą. Keliamas klausimas, kaip G. Thunberg atveju buvo kuriama palanki emocinė aplinka, paskatinusi visuomenės mobilizaciją sprendžiant klimato kaitos problemą. Atlikta emocinio Thunberg diskurso analizė atskleidžia, kad lyderės kalbos yra pripildytos emocinio potencialo, kuris padeda visuomenėje skleisti baimės ir pykčio būsenas bei neteisingumo jausmu paremtą klimato kaitos problematikos supratimą. Remiantis Jameso M. Jaspero socialinių judėjimų ir Sarah Ahmed kultūrinės emocijų politikos teorijomis teigiama, jog Thunberg kalbose slypintis emocinis potencialas padėjo kolektyvizuoti visuomenėje įsivyravusias pykčio ir baimės emocijas bei stiprino neigiamą politinio elito įvaizdį. Taip buvo kurstomos ne tik individualios emocijos, bet ir formuojama kolektyvinė būsena, emociniu pagrindu subūrusi su klimato kaita kovojančią tarptautinę bendruomenę. Tyrimas papildo „emocinio posūkio“ tarptautiniuose santykiuose lauką – pateikia nuodugnesnę kolektyvinių emocijų analizę ir jų reikšmę tarptautinės mobilizacijos procesams.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.