Vizualioji saugumizacija: partizaninio karo įpaminklinimas Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje
Lietuvos kaimynystėje 2008 m. ir 2014 m. įvykę tarptautiniai įvykiai – Rusijos ir Gruzijos karas (2008 m.), nuo 2014 m. besitęsiantis karinis konfliktas Ukrainoje bei Krymo aneksija – turėjo įtakos užsienio ir saugumo politikos formavimui. Šių įvykių kontekste Lietuvoje buvo susirūpinta konvencinių saugumo priemonių telkimu – krašto apsaugos ir gynybos sektoriaus stiprinimu. Kokį vaidmenį šiame procese Lietuvos atveju suvaidino „minkštosios“ – nekonvencinės priemonės, neretai orientuotos į ontologinio saugumo lygmenį, domimasi kur kas mažiau. Straipsnyje, pasitelkiant vizualiųjų kolektyvinės atminties praktikų – paminklų – analizę, siekiama parodyti kolektyvinės atminties ir vizualiai apčiuopiamų jos formų sąsajas su užsienio ir saugumo politikos formavimu Lietuvoje. Nagrinėjant partizaninį karą įpaminklinančias vizualias praktikas, viešosiose Lietuvos erdvėse pastatytas po 2014 m., atskleidžiama, kaip kolektyvinės atminties įveiklinimas prisidėjo prie Rusijos sugrėsminimo, turėjusio didelę įtaką užsienio ir saugumo politikos formavimui bei įgyvendinimui.