Mokslinėje literatūroje minimas vis didėjantis nevyriausybinių organizacijų (NVO) įsitraukimas į užsienio politiką, tad ir didėjantis NVO potencialas ją paveikti. Šiame straipsnyje vystomojo bendradarbiavimo politika traktuojama kaip empirinis šalies užsienio politikos rodiklis ir juo remiantis nagrinėjama lietuviškų vadinamųjų vystymosi NVO (NVVO) įtaka dvišalei Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikai. Laikantis mechanistinio požiūrio į socialinius mokslus, straipsnyje atskleidžiama, kad NVVO įtaka matoma tais atvejais, kai: a) NVVO turi išteklių, kuriais gali padėti sprendimų priėmėjams įgyvendinti politiką; b) NVVO elgiasi strategiškai; c) kyla grėsmė, kad sprendimų priėmėjų galimybės naudotis NVVO turimais ištekliais bus apribotos. Nors kiti NVVO ištekliai nėra pakankami įtakai sukurti, jie padeda sustiprinti ilgalaikius tarpusavio bendradarbiavimo santykius su sprendimų priėmėjais, o tai – būtina NVVO įtakos reiškinio sąlyga. Straipsnyje daroma išvada, kad potenciali lietuviškų NVVO įtaka yra ribota, ją varžo menka NVVO išteklių paklausa ir nepalankios institucinės sąlygos. Tačiau straipsnyje taip pat pažymėta, kad menkas dėmesys tam tikram politiniam klausimui ir koncentruotai NVVO sutelkti vertingi ištekliai didina NVVO įtakos politikai tikimybę.