Autoritarinių lyderių užsienio politikos pokyčiai: Uzbekistano užsienio politikos po Šaltojo karo pabaigos analizė
Gausėjančios užsienio politikos pokyčių analizės siūlo skirtingus užsienio politikos kaitos ir tęstinumo aiškinimus. Susitelkdami į užsienio politikos sprendimų priėmėjus, ankstesni tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė instituciniams ir neinstituciniams užsienio politikos pokyčių veiksniams. Tačiau decentralizuotas sprendimo priėmimas yra būdingesnis demokratiniams, o ne autoritariniams režimams. Nepaisant atvejų studijų, skirtų nedemokratinių režimų užsienio politikai analizuoti, gausos, postūmis geriau konceptualizuoti autoritarinių režimų užsienio politikos pokyčius vis dar aktualus. Analizuodamas Uzbekistano užsienio politikos atvejį šis straipsnis siūlo modelį, kodėl ir kaip užsienio politika keičiasi esant tam pačiam autoritariniam lyderiui. Teigiama, kad tai, kaip lyderis suvokia išorinę aplinką, yra esminis veiksnys, skatinantis autoritarinį lyderį permąstyti savo režimo išgyvenimo strategiją. Savo ruožtu rūpestis režimo išgyvenimu suformuoja užsienio politikos tikslus, kurie atsiskleidžia išskirtiniu lyderio elgesiu užsienio politikos srityje. Būtent ši elgsena ilgainiui tampa matoma kaip pagrindinis užsienio politikos rezultatas.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.