Šiame straipsnyje pristatomas sumanaus valdymo vietos savivaldoje teorinis modelis, aptariamas temos aktualumas, ištirtumas ir problematika, susijusi su temos fragmentiškumu ir pernelyg dideliu koncentravimusi į technologinį veiksnį. Tekste analizuojamas sumanumo termino daugiareikšmiškumas ir iš jo kylanti sumanios socialinės sistemos apibrėžimo problematika. Plačiau aptariama sumanaus valdymo koncepcija ir dimensijos bei galimybės jas pritaikyti vietos savivaldos sumanaus valdymo analizei. Straipsnio pabaigoje kritiškai įvertinamas esamas sumanaus valdymo nacionalinis modelis ir formuojamas naujas sumanaus valdymo vietos savivaldoje teorinis modelis, padedantis geriau atskleisti pačią sumanaus valdymo sąvoką. Kitaip sakant, straipsnio pabaigoje plačiau pristatomi siūlomų dimensijų implikuojami klausimai ir uždaviniai praktinei analizei. Tai potencialiai leidžia tyrinėti sumanaus valdymo raišką vietos savivaldoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.