Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti konkretų Lietuvos kino atvejį – istorinį filmą „Izaokas“ (2019). Šis filmas aktualizuoja Lietuvoje kilusias diskusijas dėl „paprastų žmonių“ laikysenos Antrojo pasaulinio karo metais ir (ne)kolaboravimo su nacistinės Vokietijos režimu. Naudojant emocinio įsitraukimo ir atminties aktyvizmo idėjas, tyrime aptariamas filmo potencialas įsitraukti į sudėtingos Antrojo pasaulinio karo atminties Lietuvoje formavimo procesą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.