Nuo 2021 metų vidurio Lietuva tapo Kinijos neįprastai nuožmios bei įvairialypės spaudimo kampanijos taikiniu. Šio straipsnio tikslas yra detaliai išanalizuoti tas Pekino po 2018 metų prasidėjusio dvišalių santykių nuosmukio ir ypač jų krizės laikotarpiu Lietuvos atžvilgiu taikytas spaudimo priemones, kurias galima apibūdinti kaip susijusias su diplomatine veikla. Remiantis instrumentine teorine prieiga, pasirinkta nagrinėti užsienio politikos, kuriai atstovauja „valstybės amatui“ (angl. statecraft) tarptautinėje arenoje skirti tyrimai, įgyvendinimui, ši kokybinė atvejo studija išryškina Kinijos veiksmų šioje svarbioje, tačiau netikėtai primirštoje terpėje unikalumą bei išradingumą. Straipsnyje atitinkamai siūloma konceptuali naujovė, kuri leistų efektyviau tirti panašias su diplomatija susijusias priemones kitais atvejais. Autoriai teigia, kad „diplomatinė prievarta“ geriau apima tokių Kinijos ar potencialiai kitų išradingų valstybių pasitelkiamų užsienio politikos įrankių įvairovę bei sudėtingumą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.