Straipsnyje politinės jurisprudencijos ir politinių klausimų doktrinos formavimosi Lietuvoje požiūriu detaliai analizuojamas Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas, išaiškinęs, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, o naujai išrinktas Prezidentas neturi teisės po rinkimų laisvai pasirinkti Seimui teikiamos Ministro Pirmininko kandidatūros. Pažymima, kad politinių klausimų doktrina, suformuluota JAV Aukščiausiojo Teismo, iš esmės nėra negalima ir europinėje konstitucinės kontrolės tradicijoje, o Lietuvos Konstitucija ją netgi a priori sankcionuoja. Tačiau Konstitucinio Teismo nμtarimo analizė liudija, kad Konstitucinis Teismas generuoja ne prevencinę, o pozityviąją politinių klausimų doktrinos sampratą. Tai provokuoja legitimų paties Konstitucinio Teismo aktų kvestionavimą politiniame procese.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.