Straipsnyje analizuojami keli politinio piliečių išprusimo aspektai: politinio išprusimo kontekste vartojamos sąvokos, skirtingos paties politinio išprusimo sampratos, tyrimams naudojami politinio išprusimo matavimo kintamieji ir politinį išprusimą galintys lemti veiksniai. Dauguma politinio išprusimo tyrimų buvo atlikta užsienio valstybėse, tad kitų šalių autorių įžvalgas su tam tikromis išlygomis bandoma taikyti Lietuvai. Straipsnyje pateikiami statistinės analizės, atliktos remiantis 2008 m. reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, rezultatai: sukonstruotas Lietuvos gyventojų politinio išprusimo indeksas ir išskirti veiksniai, lemiantys piliečių politinio išprusimo lygį. Politinis išprusimas straipsnyje traktuojamas kaip individo turimos politinės žinios ir domėjimasis politika. Politinį išprusimą galinčių lemti individualaus lygmens veiksnių tyrimas leidžia daryti išvadą, kad svarbiausias veiksnys yra piliečių amžius. Santykinai labiau politiškai išprusę yra vyresni, geresnį išsilavinimą turintys, daugiau su aplinkiniais apie politiką diskutuojantys, daugiau informacijos priemonių naudojantys ir didesnes pajamas gaunantys individai.