Straipsnio tikslas – aptarti Vidurio ir Rytų Europos pokomunistinių valstybių transformacijos problematiką ir tolesnę jų raidą Europos Sąjungoje. Pirmiausia aptariamas pokomunistinės transformacijos fenomenas, jo vidinė logika ir priežastys, nulėmusios skirtingus pokomunistinių šalių raidos būdus. Antrojoje straipsnio dalyje dėmesys skiriamas į ES įstojusių pokomunistinių valstybių raidai. Išskiriami svarbiausi iššūkiai valstybingumui, su kuriais susiduria šalys, pasirinkusios Europos integracijos kelią. Įvertinama, kaip, praėjus penkeriems metams nuo narystės ES pradžios, sekasi šiuos iššūkius įveikti. Teigiama, kad, pagal dabartines raidos tendencijas, galima kalbėti apie ryškėjančią pusiau branduolio ir pusiau periferinių Vidurio ir Rytų Europos valstybių skirtį. Šis pasidalijimas gali turėti reikšmingų padarinių tolesnei šio regiono raidai.