Santrauka
Europos Sąjunga jau atliko daug įspūdingų darbų, bet vien to nebepakanka, kad ir toliau ji būtų daugumos europiečių besąlygiškai palaikoma. Panašu, kad esame susidūrę su „sendaikčio dilema“, kuri iškyla žmonėms, kai jiems pabosta anksčiau labai vertingais laikyti daiktai. Tačiau, atrodo, kol kas šio „sendaikčio“ niekas nesiruošia atsisakyti. Idėjų ir pasiūlymų, kaip patobulinti ES, netrūksta. Dabartinėse diskusijoje yra išsirutuliojusios dvi pagrindinės alternatyvos. Pirmoji, „federalistine“, siūlo toliau keisti ES federalinės valstybės modelio linkme. Tačiau pagrindinis šios alternatyvos trūkumas – utopiškumas, nes ES valstybės nepasirengusios dalytis valdžia su Europos institucijomis. Antroji – tai konstruktyvizmo kontekste kilusi idėja, kad ES neturėtų stengtis panašėti į valstybę, bet vis labiau virstų į decentralizuota valdysena pasižyminčia politiją. Tačiau šios alternatyvos silpnybė – jos neapibrėžtumas. Ją pernelyg sunku „išversti“ į teisinę tarpvalstybinių sutarčių kalbą. Vadinasi, kol kas abi alternatyvos neatrodo gyvybingos, belieka konstatuoti, kad „sendaikčio“ dilemos artimiausioje ateityje išspręsti nepavyks ir teks taikytis su visais jos keliamais nepatogumais.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
