Į ekologinę krizę žmonės reaguoja įvairiais jausmais. Mokslinėje literatūroje dažnai aptinkama ekologinio nerimo sąvoka, kuriai kol kas trūksta apibrėžtumo, tačiau dažniausiai ji apibūdina įvairaus pobūdžio distresą, kurį patiria žmogus, reaguodamas į neigiamus aplinkos pokyčius. Lietuvoje kol kas yra tik pavienių mokslinių darbų, kurie gilinasi į ekologinės krizės ir žmonių psichikos sveikatos temą, ir trūksta paauglių patirčių, išgyvenimų tyrimų. Šia kokybine atvejų analize siekiama „įgarsinti“ dviejų Lietuvoje gyvenančių vyresniųjų paauglių, nerimaujančių dėl ekologinės krizės, patirtis. Į ekologinę krizę tyrimo dalyvės reaguoja įvairiu emociniu ir kognityviniu atsaku (kaltės, bejėgystės, nesaugumo ir kitais jausmais, suprastėjusia nuotaika, dėmesio koncentracijos pokyčiais). Dalyvių patirtyse ekologinė situacija yra glaudžiai susijusi su jų kasdienybe, santykiais ir ateities svarstymais. Tyrimo rezultatai yra panašūs į kitų šalių literatūroje aprašomų tyrimų rezultatus. Šis straipsnis gali būti naudingas psichikos sveikatos specialistams, dirbantiems su paaugliais ir jaunais žmonėmis, nes tikėtina, kad daugės žmonių, patiriančių ekologinį nerimą, dėl to vis daugiau specialistų susidurs su šia tema savo darbe.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.