Šiame tyrime nagrinėjami 1 ir 4 klasės vaikų intelektinis aktyvumas, kaip svarbu kūrybiškumo veiksnys bei jo sąsajos bendru protiniu gebėjimu, mokymosi sėkmingumu bei polinkiu žaisti šachmatais. Intelektinis aktyvumas ir kognityvinis poreikis buvo tiriamas taip vadinamais „lauko metodais“, kaip siūlo D. B. Bogoyavlenskaya. Bendras protinis gebėjimas buvo tiriamas D. Wechsler ir I. Raven testais. Tyrimas parodė, kad daugumos vaikų intelekinis aktyvumas yra žemas arba vidutinis. Tai patvirtina, kad nei namuose, nei mokykloje nesudarytos pakankamos sąlygos vaikų kūrybiškumo vystymuisi. Kognityvinio poreikio analizė patvirtino šias išvadas. Rezultatai glaudžiai siejasi su duomenimis, gautais tiriant intelektinį aktyvumą „kūrybinio lauko“ metodu (p<0,001). Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp intelektinio aktyvumo ir bendro protinio gebėjimo (p<0,01). Nebuvo rasta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp inelektinio iniciatyvumo, nustatyto „kūrybinio lauko“ metodu ir bendro protinio gebėjimo. Tačiau buvo nustatytos sąsajos tarp intelektinio aktyvumo raiškos kasdieniniame gyvenime (kognotyvinio poreikio), bendro protinio gebėjimo ir mokymosi sėkmės (p<0,01). Abu intelektinio aktyvumo rodmenys buvo aukštesni vaikų, žaidžiančių šachmatais, grupėje. Manome, kad žaidimas šachmatais yra puikus būdas vystyti vaikų intelektinį aktyvumą ir bendrą protinį gebėjimą.