Siūlomi stimulų panašumo įvertinimo analizės metodai individualių fizinių procesų ypatybių vertinimui. Kritiškai aptariami egzistuojantys daugiamačių panašumo skalių modeliai. Daroma išvada, kad atstumo ir turinio modeliai turi rimtų trūkumų, apribojančių jų taikymą. Svarstoma A. Tversky pasiūlyta bruožų teorija ir klasifikacinė teorija, kuriose nekeliama nei erdvinė, nei metrinė prielaida. Autorius laikosi pozicijos, jog panašumo ir skirtumų vertinimai vienas kitą papildo.