[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjama kalbėjimo apie Dievą (Kitybę) problema. Jame ginama tezė, kad tik apreiškimas sudaro sąlygas kalbėti apie Dievą, tačiau vėlgi šis kalbėjimas pasireiškia kaip tyla. Kalbėjimo apie Dievą problematika nagrinėjama filosofinės teologijos požiūriu, taip pat akcentuojamas apreiškimo motyvas. Dievui apreiškus savo vardą, atsirado ne vienas būdas kalbėti apie Dievą. Remiantis apreiškimu, filosofija įgauna krikščioniškų motyvų, kurie atskleidžia naujas perspektyvas kalbėti Dievo tema. Tačiau toks kalbėjimas neišvengia kalbėjimo „apie“ aspekto. Ganėtinai lengvai pereinama prie ontoteologinių nuostatų pamirštant, kad Kitybės patirtis priverčia žmogų nutilti. Tačiau tylėjimas įgauna dvejopą prasmę. Viena vertus, tylėjimas reikalingas tiems, kuriems apreiškimu nebuvo duotas žinojimas, o kita vertus – tylima tada, kai dangaus karalystės paslaptys yra atskleidžiamos paties Dievo apreiškimo būdu.