Tyrimo tikslas – išsiaiškinti pacienčių pooperacinę slaugą po krūties vėžio operacijos.
Tiriamųjų grupė sudaryta iš Nacionalinio vėžio institute hospitalizuotų moterų, kurioms atlikta krūties vėžio operacija. Tyrimui atlikti buvo taikyti 3 metodai: medicininių dokumentų analizė, stebėjimas (sudarytas stebėjimo protokolas) ir anketinė apklausa (sudaryta 17 klausimų anketa). Gavus Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus leidimą, stebėjimas ir apklausa vyko nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. vasario. Iš viso tyrime dalyvavo 60 respondenčių, kurios buvo stebėtos 2 kartus (ankstyvuoju ir vėlyvuoju pooperaciniais laikotarpiais). Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „Microsoft Office Excel 2016“ ir „IBM SPSS Statistics 22“ programas.
Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 58,6 ± 11,9 metų. Didžiausią tiriamųjų dalį sudarė dirbančios (n = 34, 56,7 proc.) ir turinčios aukštesnįjį ir (arba) profesinį išsilavinimą (n = 22, 36,7 proc.) respondentės. Krūtį tausojančių operacijų (n = 32, 53,3 proc.) buvo atlikta daugiau nei krūties pašalinimo operacijų (n = 28, 46,7 proc.). Skausmą malšinančių vaistų administravimas priklausė nuo skausmo intensyvumo (p < 0,05). Žinių suteikimas respondentėms apie krūtų protezų įsigijimą priklausė nuo operacijos pobūdžio (p < 0,0005).
Ankstyvuoju pooperaciniu periodu pagrindinės slaugos problemos buvo saugios aplinkos palaikymo, bendravimo ir miego gyvybinėse veiklose, o vėlyvuoju pooperaciniu periodu – judėjimo, tuštinimosi ir lyties raiškos gyvybinėse veiklose. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu respondentėms dažniau buvo teikiama pagalba, susijusi su gyvybinių veiklų atkūrimu ir palaikymu, o vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu tiriamosios dažniausiai buvo mokomos profilaktikos ir prisitaikymo prie esamų pakitimų po operacijos.