Kojų opos yra viena iš sunkiausiai sprendžiamų šiuolaikinės medicinos problemų. Nors yra sukurta daug įvairių vaistų ir mechaninių būdų opoms gydyti, tačiau jie ryškaus pagerėjimo nei žaizdų gijimui, nei socialinei sergančiųjų padėčiai dar nesuteikia. Kojų opos ne tik dažnas, sunkiai gydomas, bet ir ekonomiškai nuostolingas, daug priežiūros, darbo bei žinių reikalaujantis sveikatos sutrikimas.
Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų darbo ypatumus slaugant pacientus, sergančius lėtinėmis kojų opomis (LKO).
Tyrimo metodai. Kiekybinis tyrimo metodas, taikant anoniminę anketinę apklausą, skirtą slaugytojams, slaugantiems pacientus, sergančius lėtinėmis kojų opomis. Gautų rezultatų aprašomoji statistika.
Rezultatai. Slaugytojai, dirbantys stacionare, bent kartą per savaitę slaugo pacientus, sergančius LKO, kurios dažniausiai lokalizuojasi blauzdų, pėdų, čiurnų srityse. Pacientams, turintiems kitų gretutinių susirgimų (pvz., CD, HL ir kt.), reikalingi specifiniai slaugos poreikiai – ilgesnis laikas žaizdai gyti, infekcijų ir kraujavimo rizikos prevencija, subalansuota mityba bei temperatūros kontrolė. Slaugant pacientus su LKO, slaugytojai dažniausiai dirba pasilenkę. Labiausiai slaugytojų darbą sunkina slaugytojų padėjėjų trūkumas.