Fizinio aktyvumo poveikis slaugytojų perdegimo sindromo prevencijai ir valdymui: literatūros apžvalga

Santrauka

Psichologinis perdegimas yra viena iš aktualiausių problemų, su kuria susiduria šiuolaikiniai sveikatos priežiūros specialistai, ypač slaugytojai. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad daugiau nei ketvirtadalis slaugytojų Europos sąjungos (ES) šalyse susiduria su perdegimo problema. Tai formuoja poreikį imtis aktyvių veiksmų ją spręsti. Fizinis aktyvumas (FA) yra vienas iš potencialiai veiksmingų būdų, galinčių padėti sumažinti perdegimo simptomus ir skatinti psichologinę gerovę. Darbo tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą, kurioje nagrinėjamas fizinio aktyvumo poveikis slaugytojų perdegimo sindromo prevencijai ir valdymui. Atlikta mokslinių straipsnių apžvalga naudojant raktinius žodžius ir jų junginius. Mokslinių straipsnių ieškota tarptautinėse duomenų bazėse PubMed, Web of Science ir specializuotoje informacijos paieškos sistemoje Google Scholar. Paieškos rezultatams taikyta PRISMA Flow diagrama. Į sisteminę apžvalgą įtrinkti 9 straipsniai nagrinėjama tema.

Rezultatai: Slaugytojai, nuo 38 iki 65 proc., patyria aukštą perdegimo lygį, o dauguma jų buvo fiziškai neaktyvūs. Slaugytojai, kurių FA buvo žemas, dažniau susiduria su nuovargiu ir perdegimu. FA, teigiamai veikia slaugytojų emocinę pusiausvyrą, padėdamas jiems susidoroti su perdegimo simptomais. FA intervencijos padeda slaugytojams efektyviau valdyti perdegimą ir veikia kaip perdegimo prevencijos priemonė.

Išvados: FA turi teigiamą poveikį slaugytojų perdegimo valdymui ir jo prevencijai. Reguliarus, rekreacinio pobūdžio slaugytojų FA gali slopinti perdegimo raišką, didinti pasitenkinimą darbu ir pagerinti slaugytojų fizinę ir psichologinę sveikatą. Siekiant užtikrinti reguliarų slaugytojų FA reikalingos specialios programos ir intervencijos.