Aukštas bendrojo slaugytojų saviveiksmingumo lygis yra labai svarbus sveikatos priežiūros kokybės ir saugumo užtikrinimo veiksnys. Slaugytojų saviveiksmingumo gebėjimai padeda veiksmingai valdyti stresą ir nerimą, mažina perdegimo riziką ir gerina profesinį efektyvumą. Slaugytojai dažnai susiduria su dideliu darbo krūviu, iššūkiais ir technologiniais pokyčiais bei emocine įtampa, todėl jų saviveiksmingumo lygis priklauso nuo darbo aplinkos. Aukštas saviveiksmingumas siejamas su didesniu darbo pasitenkinimu ir geresne psichikos sveikata. Nors saviveiksmingumas susijęs su psichologine gerove ir profesiniu efektyvumu, slaugytojų saviveiksmingumą lemiantys veiksniai nėra pakankamai ištirti. Darbo tikslas – apžvelgti ir pateikti naujausius literatūros duomenis apie bendrąjį slaugytojų saviveiksmingumą klinikinėje veikloje. Tyrimo metodas – sisteminga literatūros apžvalga PubMed, oWeb of Science ir Scopus duomenų bazėse, ieškant straipsnių, analizuojančių bendrojo slaugytojų saviveiksmingumo klinikinėje veikloje klausimus. Tyrimo rezultatai ir išvados. Sisteminei literatūros apžvalgai buvo atrinkta 12 straipsnių. Literatūros analizė parodė, kad slaugytojų saviveiksmingumas tiesiogiai koreliuoja su mažesniu streso, nerimo ir perdegimo lygiu. Pusė atrinktų publikacijų atskleidė, kad slaugytojų saviveiksmingumo lygis yra aukštesnis už vidutinį. Tyrimuose nustatyta, kad asmenybės bruožai, darbo aplinka ir organizacinė parama daro reikšmingą įtaką saviveiksmingumui, kuris yra susijęs su didesniu darbo pasitenkinimu, savigarba ir profesiniu atsparumu. Saviveiksmingumo sumažėjimas gali ženkliai pabloginti slaugytojų psichologinę būklę.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.