Sprendžiant augančio einamosios sąskaitos deficito šalyse masto problemą, svarbu įvertinti, kas jį lemia. Šios problemos vertinimo aktualumą pagrindžia TVF Tyrimų skyriaus 2012 m. Einamosios sąskaitos deficito vertinimo projekte pateikiama išvada, jog iki šiol tyrimuose, kuriais siekta nustatyti šaliai rizikingo einamosios sąskaitos deficito lygius, nevertinamos augančio einamosios sąskaitos deficito šalyje priežastys.
Tyrimai, kuriuose vertinant veiksnių poveikį einamosios sąskaitos deficitui pasirinkta ilgojo laikotarpio imtis, dažniausiai patvirtina vyriausybės biudžeto balanso, šalies grynojo užsienio turto, naftos kainų ir ekonomikos augimo veiksnių reikšmingumą. Šių tyrimų rezultatai neleidžia paaiškinti ir numatyti augančio einamosios sąskaitos deficito, nes šis reiškinys gali būti kitų reikšmingų veiksnių, lėmusių didesnį nei įprastai jo dydį ar augimo tempą šalyje, priežastis.
Atsižvelgiant į nurodytus augančio einamosios sąskaitos deficito tyrimų ribotumus, straipsnyje formuluojamas probleminis klausimas: kokie veiksniai lemia augantį einamosios sąskaitos deficitą ir kaip įvertinti jų poveikį. Akcentuojant aptartą mokslinę problemą, apibrėžiamas tyrimo objektas – veiksniai, lemiantys augantį einamosios sąskaitos deficitą. Tyrimo tikslas – atrinkti ir susisteminti tyrimų, kuriuose vertinti einamosios sąskaitos deficito veiksniai, rezultatus ir nustatyti, kurie iš jų lemia augantį einamosios sąskaitos deficitą šalyje. Siekiant iškelto tyrimo tikslo, straipsnyje sprendžiami šie tyrimo uždaviniai:
1) atlikti einamosios sąskaitos deficito mokslinių tyrimų analizę; 2) atlikti einamosios sąskaitos deficito augimo intensyvumo tiriamais laikotarpiais vertinimą; 3) identifikuoti einamosios sąskaitos deficito augimą šalyje lemiančius veiksnius.
Mokslinių tyrimų analizė atskleidė, kad mokslinėje literatūroje pateikiamas gana platus einamosios sąskaitos deficitą paaiškinančių veiksnių spektras. Gauti veiksnių ir juos atspindinčių rodiklių reikšmingumo ir poveikio krypties rezultatai skiriasi. Per analizę identifikuoti šie veiksniai: šalies prekybos intensyvumas, vidaus paklausa, tarptautinis kapitalo judėjimas, šalies atvirumas, rinkos kainos, šalies ekonomikos augimas ir pasaulinės rinkos būklė.
Išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse 1986– 2008 m. laikotarpiu augančio einamosios sąskaitos deficito dydis sudaro nuo 3 iki 30 % BVP. Apie 37 % visos imties sudaro šalys, kuriose deficitas siekė 6–10 % BVP, 33 % visos imties – šalys, kurios tiriamu laikotarpiu susidūrė su didesniu nei 11 % BVP (iki 30 %) einamosios sąskaitos deficitu.
Tyrime buvo tikrinamas šalies prekybos intensyvumo poveikis augančiam einamosios sąskaitos deficitui. Tyrimu nustatytas reikšmingas šio veiksnio poveikis leidžia teigti, kad prekių ir paslaugų importo augimo spartėjimas turi įtakos augančiam einamosios sąskaitos deficitui šalyje. Nustatyta, jog tam turi įtakos ir namų ūkio sektoriaus vartojimo didėjimas. Teigtina, kad būtent šalies vidaus vartojimo padidėjimas yra reikšmingas einamosios sąskaitos deficito augimui, viršijančiam jo kryptingą ilgalaikę tendenciją. Einamosios sąskaitos deficito augimą šalyje taip pat lemia vidaus investicijų į plėtrą, pajėgumus ir gyvenamąjį būstą didėjimas. Patvirtinamas ir privataus sektoriaus kreditavimo didėjimo poveikis: šis veiksnys turi nedidelį, bet reikšmingą poveikį augančiam einamosios sąskaitos deficitui šalyje. Tai patvirtina požiūrį, jog einamosios sąskaitos deficito augimas gali būti nulemtas didėjančio privataus sektoriaus kreditavimo – šalys aukoja ateities vartojimą dėl išaugusio dabarties vartojimo poreikio. Kitas veiksnys ‒ realios vidaus palūkanų normos mažėjimas, jį ir augantį einamosios sąskaitos deficitą šalyje sieja atvirkštinė priklausomybė. Tiesioginę priklausomybę būtų galima paaiškinti per einamosios sąskaitos pajamų balansą. Didėjant realiai vidaus palūkanų normai, didėja pajamų užsieniui išlaidos, susijusios su investicine veikla. Apibendrinant galima teigti, jog augantį einamosios sąskaitos deficitą šalyje lemia ir vidaus paklausos veiksnys. Augantį einamosios sąskaitos deficitą šalyje taip pat lemia rinkos kainų veiksnys ‒ realaus efektyvaus
valiutos kurso augimas. Pagal gautus rezultatus, aiškinant augantį einamosios sąskaitos defi šalyje naftos kainų pokyčiai nėra reikšmingi.
Rezultatai leistų teigti, kad tarptautinio kapitalo judėjimo pokyčiai nelemia augančio einamosios sąskaitos deficito šalyje. To nepatvirtina grynųjų kapitalo įplaukų teorijos, kuriose akcentuojama, jog pagrindinis augančio einamosios sąskaitos deficito veiksnys yra didėjančios kapitalo įplaukos į šalį. Nustatyta, jog EBPO šalių ekonomikos augimo poveikis augančiam einamosios sąskaitos deficitas nereikšmingas. Tai leistų teigti, jog pačių turtingiausių pasaulio šalių, sukuriančių 2/3 pasaulio BVP, ekonomikos augimas nepaaiškina augančio einamosios sąskaitos deficito šalyje.
Remiantis logistinės regresijos modelio rezultatais galima teigti, jog augančiam einamosios sąskaitos deficitui šalyje stipriausią poveikį turi prekybos intensyvumo, šalies vidaus paklausos ir rinkos kainų veiksniai. Tai patvirtina reikšmingas ir stipriausias šių veiksnių (juos atspindinčių rodiklių) poveikis modeliuose ir nereikšmingi stipriųjų pasaulio šalių ekonomikos augimo, grynojo užsienio turto ir naftos kainų kintamųjų poveikio rezultatai.