Tiesioginių užsienio investicijų poveikis augimo-nedarbo sąryšiui
Straipsniai
Tomas Kadiša
Vytauto Didžiojo universitetas
Mindaugas Butkus
Vytauto Didžiojo universitetas
Akvilė Aleksandravičienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Publikuota 2021-11-25
https://doi.org/10.15388/Soctyr.44.2.9
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

bendrasis vidaus produktas
nedarbas
Okuno dėsnis
tiesioginės užsienio investicijos

Kaip cituoti

Kadiša T., Butkus M. ir Aleksandravičienė A. (2021) „Tiesioginių užsienio investicijų poveikis augimo-nedarbo sąryšiui“, Socialiniai tyrimai, 44(2), p. 139-152. doi: 10.15388/Soctyr.44.2.9.

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas tiesioginių užsienio investicijų (FDI) poveikis bendrojo vidaus produkto (GDP) augimo ir nedarbo sąryšiui. Logiška, kad, augant ekonomikai, didėja darbo jėgos paklausa, o tai reiškia daugiau dirbančių asmenų ir mažesnį nedarbo lygį. Priešingu atveju, jei ekonomika traukiasi, nedarbas didėja, todėl daugiau žmonių lieka be darbo. Teoriniu požiūriu šių reiškinių sąsajas aprašė Arthur Okun, kuris atrado, kad ekonomikos augimas, matuojamas bendrojo vidaus produkto arba gamybos apimčių augimu, turi įtakos nedarbo lygiui. Okun’o dėsnį pripažįsta ir kiti autoriai (pvz., Knotek, 2007; Fuhrmann, 2020; ir kt.), teigiantys, kad šis dėsnis yra kaip taisyklė – didėjant nedarbui 1 procentiniu punktu, GDP sumažės 2–3 %. Tačiau paminėtina, kad mokslinėje literatūroje analizuojami teoriniai aspektai, atspindintys GDP augimo ir nedarbo santykį, atskleidžia, jog egzistuoja įvairių kitų tarptautinių faktorių, darančių poveikį nedarbui.
Nedarbas yra aktuali tema, kuri labai glaudžiai susijusi su ekonomine veikla. Daugelis mokslininkų ir politikų diskutuoja apie šį reiškinį, kadangi jis susijęs ne tik su ekonomika, bet yra aktualus ir visai visuomenei. Tam tikrais atvejais nedarbas gali būti visos ekonomikos ir ekonominės situacijos varomoji jėga skirtingose šalyse. Tačiau paminėtina, kad visais laikais vyravo tendencija, jog vienose šalyse buvo didesnis nedarbo lygis, o kitose – mažesnis. Nedarbo tema ypatingai aktuali šiandieniniame pasaulyje, kuriame sparčiai vyksta globalizacijos procesas, lemiantis tai, jog šalies sėkmei daugiau įtakos gali turėti padėtis tarptautinėje srityje, o ne vidaus politika. Tiesioginės užsienio investicijos yra vienas iš šaltinių, galinčių paskatinti ekonomikos augimą. Šis augimas yra glaudžiai susijęs su nedarbu, nes augant ekonomikai mažėja nedarbas. Tačiau pažymėtina, kad mokslinėje literatūroje yra nemažai diskusijų šia tema, kadangi yra daugybė kitų veiksnių, kurie gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti GDP augimą ir nedarbą arba šių reiškinių sąryšį. Dažniausiai atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia teigiamą, t. y. nedarbą mažinantį, įeinančių FDI poveikį ekonomikai (Estrin, 2017; Palat, 2011; ir kt.), o išeinančios FDI gali turėti neigiamą, t. y. nedarbą didinantį (Agarvar, 1996; Huijie, 2018; ir kt.), poveikį, arba, šiuo atveju, mokslininkai nenustatė ryšio tarp išeinančių FDI ir nedarbo (Chang, 2009; ir kt.).
Atsižvelgiant į teorinius aspektus ir mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus, keliama tyrimo problema: koks tiesioginių užsienio investicijų poveikis ekonomikos augimo ir nedarbo sąryšiui? Tyrimo tikslas – rasti ryšį tarp FDI ir augimo- nedarbo sąryšio. Tyrimo objektas yra tiesioginių užsienio investicijų poveikis ekonomikos augimo ir nedarbo sąryšiui. Šiame straipsnyje naudojami tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, palyginamoji analizė ir panelinė regresija.
Tyrimu siekiama detaliau pažvelgti į augimo ir nedarbo sąryšį Okuno dėsnio kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar FDI srautai galėtų pakeisti šių reiškinių sąryšį. Daugelyje atliktų mokslinių tyrimų buvo analizuojama, kaip įeinančios ar išeinančios FDI daro poveikį nedarbui. Šiame tyrime analizuojamas FDI poveikis augimo ir nedarbo sąryšiui, tiksliau – tiriama, ar FDI keičia augimo ir nedarbo sąryšio stiprumą. Tai labai aktualus klausimas globalizacijos, kuri vaidina svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje, kontekste. FDI srautai, perkeliantys naujas technologijas, verslo praktiką ir kt., gali stipriai pakeisti augimo poveikį nedarbui. Taip pat paminėtina, kad šiame tyrime analizuojamas FDI poveikis kelioms nedarbo rūšims, suskirstytoms pagal amžių, lytį ir išsilavinimo lygį. Ankstesni tyrimai atskleidė, kad Okuno koeficientas (kaip augimo poveikio nedarbui matas) skiriasi, atsižvelgiant į skirtingas nedarbo rūšis.
Teorinė mokslinės literatūros apžvalga atskleidžia, kad daugelyje šalių GDP svyravimai turi didelės įtakos nedarbui: jei GDP didėja, nedarbo lygis krenta, ir atvirkščiai. Šie svyravimai atskleidžia klasikinį požiūrį į Okuno teoriją. Tačiau literatūros apžvalga leido suprasti, kad egzistuoja įvairių ekonominių veiksnių, koreliuojančių su GDP ir nedarbu ir galinčių turėti įtakos šių reiškinių sąryšiui. Kai kurie iš šių veiksnių – įeinančios FDI ir išeinančios FDI – įtraukiami į tyrimą. Parametrų įverčių apskaičiavimui tyrime naudojamas jungtinis paprastas mažiausių kvadratų metodas (MKM). Siekiant į bendrąją panelinių duomenų Okuno lygties versiją įtraukti FDI, pradinė lygtis papildoma sąveikos nariu. Tai leidžia, analizuojant esamus augimo ir nedarbo santykius, patikrinti, ar FDI juos keičia, ir, jei taip, kokia kryptimi. Daroma prielaida, kad tarptautiniai santykiai mažina nedarbo jautrumą GDP svyravimams.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad įeinančios FDI ir išeinančios FDI, tikėtina, turi įtakos GDP ir nedarbo sąryšiui. Tyrime atlikti keli MKM ir analizuota, kaip įeinančios ir išeinančios FDI daro įtaką GDP augimo ir nedarbo santykiui. Modelio įvertinimai parodė, kad, kaip ir buvo tikėtasi, įeinančios FDI ir išeinančios FDI silpnina ekonomikos augimo poveikį nedarbui, o, padidėjus šiems kintamiesiems, GDP augimo įtaka nedarbui tampa ne tokia reikšminga.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.