Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema?
Straipsniai
Aušra Maslauskaitė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas
Dalia Leinartė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas
Irma Dirsytė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas
Publikuota 2022-08-22
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2021.2.33
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

namų ūkiai
šeimos
XIX a. Lietuva
istorinė demografija

Kaip cituoti

Maslauskaitė A., Leinartė D. ir Dirsytė I. (2022) „Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema?“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 49(2), p. 7-33. doi: 10.15388/SocMintVei.2021.2.33.

Santrauka

Straipsnis nagrinėja XIX a. Vilniaus ir Kauno gubernijų šeimų ir namų ūkių tipus. Remiamasi suskaitmeninta archyvine 1847 m. dvarų inventorių informacija. Pasitelkiant istorinėje demografijoje įsitvirtinusią Hammelio ir Lasletto (1974) metodologiją, namų ūkiai klasifikuojami į branduolinius, išplėstinius ir sudėtinius. Remiamasi Hajnalo (1982) teorine prielaida, kad istorinėje Europoje skirtinos vakarietiškos ir rytietiškos namų ūkio sistemos, o vienas iš vakarietiškos namų ūkio sistemos požymių yra branduolinių šeimų dominavimas. Empirinė analizė rodo, kad branduolinės šeimos namų ūkiai lietuviškose gubernijose sudarė apie 40 proc. namų ūkių. Kita vertus, sudėtinės šeimos taip pat nebuvo vyraujančios. Tyrimo išvados papildo Vakarų istorinėje demografijoje plėtojamą idėją, jog vakarinėse carinės Rusijos imperijos teritorijose buvo pereinamoji zona, kuriai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europoje paplitę branduoliniai namų ūkiai ir sudėtiniai namų ūkiai, būdingi centrinėms ir rytinėms Rusijos imperijos teritorijoms.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.