Nematomas miestas, arba Geriausio Klaipėdos kultūros gido paieškos

Santrauka

Pagrindiniai šiame straipsnyje keliami klausimai: kaip keitėsi Klaipėdos kultūra 1990-2010 metais? kas geriausiai reprezentuoja posovietinėje Klaipėdoje vykusias kultūrines transformacijas? kokios naracijos pasakojamos apie Klaipėdos kultūrinį gyvenimą? kas yra jų autoriai? koks šių naracijų turinys? ar tos naracijos bendramatės? ar įmanoma rasti tinkamą Klaipėdos kultūrinės situacijos gidą? Žodis „gidas“ šiame kontekste suprantamas kaip informacijos šaltinis, kuriame pateikiamos daugiau ar mažiau išsamios žinios apie konkrečią vietą ar apibrėžtus jos aspektus. Kitaip tariant, gidas – tai naracija, konstruojanti kultūrinę miesto tapatybę. Straipsnyje nagrinėjamos keturios naracijos, vienaip ar kitaip susijusios su Klaipėdos kultūrine reprezentacija: istorinė, literatūrinė, filosofinė ir žurnalistinė (bandanti apjungti ekspertinį žinojimą su vox populi). Šios naracijos analizuojamos Italo Calvino nematomų miestų, t.y. miestų, kurie niekuomet neegzistavo, jau nebeegzistuoja ar dar neegzistuoja, metaforos šviesoje. Nė viena iš keturių naracijų nėra pakankama Klaipėdos kultūrinėms reprezentacijoms atkoduoti, nes jose, užuot susitelkus į aktualią situaciją, žvelgiama arba į praeitį, arba į ateitį, orientuojamasi arba į fikciją, arba į abstrakciją ir t.t. Šios keturios perspektyvos perteikia nebendramates naracijas apie kokybiškai skirtingus miestus: nė viena naracija negali būti redukuota į kitą ar išreikšta jos priemonėmis. Tokiu būdu nagrinėtos naracijos apie Klaipėdą sudaro tekstų rinkinį apie „nematomą miestą“.