Straipsnyje siekiama nagrinėti meninio tyrimo fenomeną platesniame skirtingų mokslų ir menų kontekste. Tuo tikslu pasitelkiamas episteminę perspektyvą leidžiantis pakeisti Pierre’o Bourdieu metodologinis principas „suegzotinti prijaukintą“ (angl. exoticize the domestic), t. y. siūlymas tirti įprastus ir kasdienius dalykus taip, tarsi jie būtų svetimi ir keisti. Vietoj teorinių argumentų „už“ ir „prieš“ meninį tyrimą į pagalbą pasitelkiama metafora, kuri padeda prijaukintą paversti egzotišku. Vartojant egzistuojančias ornitologines metaforas, straipsnyje siekiama išryškinti tuos meninio tyrimo aspektus, kuriuos išskirti naudojant įprastus argumentus už ar prieš meninį tyrimą nėra paprasta. Pagrindinis klausimas, į kurį siekiama atsakyti: kaip keičiasi meninio tyrimo suvokimas į jį žvelgiant kaip į ornitologinio pasaulio fenomeną?