Straipsnio tikslas yra teoriškai sumodeliuoti šiuolaikinio ugdymo inkliuzinę paradigmą. Tyrimas grindžiamas mokslinės literatūros ir antrinių duomenų analize. Remdamosi inkliuzinės paradigmos koncepcinio modelio analize, kultūros istorijos teorijos ir sistemos veiklos metodologijos teiginiais bei inkliuzinio ugdymo empirinių tyrimų rezultatais, autorės nurodo sąlygas inkliuzinio ugdymo plėtotei. Inkliuzinės paradigmos šiuolaikiniame ugdyme evoliucija reikalauja įvairių profesinio bendradarbiavimo modelių ir naujų technologijų bei jungtinės veiklos teorija grindžiamų metodų įdiegimo