Būdingųjų vilniečių tarties bruožų beieškant: 25–35 metų vilniečių balsių trumpinimo polinkiai
Articles
Daiva Aliūkaitė
Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universitetas
Publikuota 2014-11-07
https://doi.org/10.15388/TK.2014.17486
PDF

Reikšminiai žodžiai

Vilniaus variantas
spontaninė kalba
fonologinis kintamasis
(ne)kirčiuota pozicija
instrumentinis tyrimas
audicinis tyrimas
būdingasis bruožas
patrumpintieji variantai

Kaip cituoti

Aliūkaitė D. (2014) „Būdingųjų vilniečių tarties bruožų beieškant: 25–35 metų vilniečių balsių trumpinimo polinkiai“, Taikomoji kalbotyra, (6), p. 1-33. doi: 10.15388/TK.2014.17486.

Santrauka

Svarstant Vilniaus varianto išskirtinumo klausimą, aprėpiamas vienas Vilniaus kaip sudėtingo mikrokosmoso fragmentas: Vilniaus varianto išskirtinumas tikrinamas tiriant 25–35 metų amžiaus vilniečių spontanišką kalbą. Empiriniai tyrimo vienetai yra fonologinių kintamųjų /i•/ ir /u•/ nekirčiuotose pozicijose variantai. Fonologiniai variantai tirti dviem būdais: audiciniu, t. y. klausa paremtu, ir instrumentiniu (nagrinėjant spektrogramas). Taikant klausa paremtą ir instrumentinį tyrimo metodus, 25–35 m. vilniečių interviu spontaniškoje kalboje vertintas šių ilgųjų balsių trukmės parametras.
Atlikto audicinio tyrimo ir instrumentinės patikros (patikrinta beveik 800 kintamųjų /i•/ ir /u•/ nekirčiuotose pozicijose variantų ir 384 kirčiuotose pozicijose variantų) rezultatai rodo, kad tirtosios grupės vilniečių kalbai būdingi patrumpintieji kintamųjų /i•/ ir /u•/ nekirčiuotose pozicijose variantai. Nekirčiuoti tiriamų kintamųjų variantai išsitenka trukmės kontinuumo atkarpoje tarp 60–80 milisekundžių. Kintamųjų /i•/ ir /u•/ kirčiuotose pozicijose variantų trukmės erdvė prasideda ties ~90 ms. Koreliuojant kintamųjų /i•/ ir /u•/ kirčiuotose ir nekirčiuotose pozicijose variantų trukmės duomenis, išryškėja, kad variantų trukmės zonos beveik susisiekia. Pereiginė zona yra tarp ~80–90 ms. Nekirčiuotose pozicijose konkrečių tiriamųjų realizuojami /i•/ variantai yra patrumpėję mažiausiai 14 proc. ir daugiausiai 49 proc. (vidutinis trumpinimo polinkis yra apie 31 proc.); /u•/ variantai – mažiausiai 7 proc. ir daugiausiai 45 proc. (vidutinis trumpinimo polinkis yra apie 26 proc.). Kiekybės redukcija yra akivaizdi, todėl galima daryti prielaidą, kad ši tendencija atspindi vilniečių kalbai būdingąjį bruožą. Tačiau esminga yra tai, kad net ir patvirtinus patrumpintuosius variantus tarp kitų kartų, kitokių sociolingvistinių portretų vilniečių, šios charakteristikos nebūtų galima vienareikšmiškai traktuoti kaip skiriamosios Vilniaus kalbos (Vilniaus varianto) charakteristikos. Skiriamosios ypatybės variantiškumo tyrimuose negali būti vienu metu ir pirminės, t. y. atskiriančios, ir tretinės, t. y. tiesiog žyminčios, būdingosios. Tretinių ypatybių vertę kiekybiniai (patrumpinti) kintamųjų /i•/ ir /u•/ variantai turi kai kuriose tarmėse, taigi metodologiškai nėra tikslu vilniečių trumpinimo polinkius vertinti kaip vilniečius išskiriančią charakteristiką. Bruožai yra būdingieji, bet jie neturi aiškios, vieno plano skiriamosios galios.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.