Metaforos nustatymo metodikos MIPVU išbandymas lietuvių kalbos duomenims tirti: problematika ir galimi sprendimai
Sparčiai išpopuliarėjusi konceptualiosios metaforos teorija ne kartą kritikuota dėl metodologinių trūkumų, pavyzdžiui, dėl reprezentatyvių autentiškos kalbos duomenų, kuriais remiantis rekonstruojamos konceptualiosios metaforos, trūkumo. Tyrėjai, kurie pirmenybę teikia metaforai ir jos raiškai kalboje, mėgina kurti metodologines priemones, padėsiančias šiuos trūkumus šalinti. 2010 metais Vrije universitete Amsterdame buvo sukurtas metaforos nustatymo metodas, pavadintas MIP (o vėliau patobulintas ir pervadintas MIPVU), kuriuo remdamiesi metaforų tyrėjai galėtų tiksliau nustatyti metaforinius pasakymus anglų kalboje. MIP(VU) esmė yra nustatyti santykį tarp pagrindinės (bazinės) ir kontekstinės reikšmės, jas palyginti ir nustatyti, ar bazinė ir kontekstinė reikšmės susijusios taip, kad viena padeda suvokti kitą (tokiu atveju laikoma, kad leksinis vienetas diskurse vartojamas metaforiškai). Nors šis metodas buvo kurtas anglų kalbos duomenims tirti, jį taiko ir tyrėjai, dirbantys su kitomis kalbomis. Šio tyrimo tikslas – išmėginti MIP(VU) metodiką lietuvių kalbos duomenims tirti. Straipsnyje aptariamos kelios svarbios metodikos problemos, pastebėtos tyrimo eigoje, bei siūlomi sprendimai. Viena iš tokių problemų laikytina gramatinėmis priemonėmis kuriama metaforinė reikšmė, pavyzdžiui, vietininko ir įnagininko linksniais. Kadangi MIP(VU) remiasi dviejų reikšmių (kontekstinės ir bazinės) gretinimu neatsižvelgiant į gramatinę
žodžio formą, jis neleidžia nustatyti metaforinės reikšmės, koduojamos linksniu. Lietuvių kalboje dažnai metaforinę reikšmę perteikia vietininko ir įnagininko linksniai, tačiau MIP(VU) nenumato, kaip galima būtų nustatyti gramatinėmis priemonėmis kuriamą teksto metaforiškumą. Tai aiškiai matyti iš straipsnyje pateikiamų lietuvių kalbos duomenų. Šio darbo autorė siūlo numatyti žingsnelius metaforinei linksnių reikšmei nustatyti.
Ne mažiau sudėtingas pasirodė ir leksinių vienetų nustatymo klausimas tekstuose lietuvių kalba. Neaiškumų kilo sprendžiant, ar daugiažodžiai junginiai (pvz. iš tiesų), institucijų ir dokumentų pavadinimai, kai kurie teisės terminai (pvz. laisvės atėmimas iki gyvos galvos) laikytini vientisais leksiniais vienetais. MIP(VU) autoriai neaptaria, kaip reikėtų analizuoti dokumentų ar institucijų pavadinimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) ar tikrinius vardus, tačiau pataria laikytis nuostatos dėl referentų skaičiaus. Kitaip tariant, svarbu atsižvelgti į tai, ar žodžių junginys nusako vieną ar daugiau referentų. Jei kalbama apie vieną referentą, visas junginys laikytinas vienu leksiniu vienetu. Šio darbo autorė siūlo daugiažodžius institucijų, dokumentų pavadinimus laikyti vientisais leksiniais vienetais. Metaforiškumo tyrimui toks šių daugiažodžių leksinių vienetų traktavimas reikštų, jog jų vartojimas diskurse yra tiesioginis ir metaforiškumo, slypinčio šiuos pavadinimus sudarančių žodžių vartojime (pvz., žodžio aukščiausiasis reikšmė institucijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pavadinime) fiksuoti nereikėtų. Aiškus apsibrėžimas, ar tokius daugiažodžius pavadinimus metaforų tyrimams, kuriuose tiriamas metaforų dažnumas (dar kartais vadinamas „tankiu“ (angl. metaphor density)) ir jis lyginamas skirtinguose diskursuose, kadangi tai turi tiesioginę įtaką tyrimo rezultatams. Kontekstinės ir pagrindinės (bazinės) reikšmės atskyrimas pagal MIP(VU) taip pat gali būti gana sudėtingas. Taikant šią metodiką, kurioje akcentuojama žodynuose pateikiama informacija, neretai bent kelios žodžio reikšmės gali būti laikomos pagrindinėmis (bazinėmis). Straipsnio autorė siūlo neapsiriboti tik vienos pagrindinės (bazinės) reikšmės išskyrimu. Jų gali būti kelios. Atkreiptinas dėmesys į specifines lietuvių kalbos žodynų problemas. Pavyzdžiui, juose ne visada pateikiami priesaginiai ir priešdėliniai vediniai, jų, pavyzdžiui, kai kurių veiksmažodinių daiktavardžių, reikšmė apibrėžiama tik per pamatinių veiksmažodžių reikšmes. Pagal MIP(VU) principus žodžiai nagrinėjami atsižvelgiant į kalbos dalis, kuriomis jie vartojami tiriamame tekste. Deja, šiai taisyklei tenka nusižengti, kai imamasi tirti lietuvių kalbos duomenis. Dėl lietuvių kalbos žodynų sudarymo principų kyla sunkumų norint nustatyti, ar dvi viename žodyno straipsnyje pateikiamos to paties žodžio reikšmės yra susijusios homoniminiu ar poliseminiu ryšiu. MIP(VU) metodiką lietuvių kalbos duomenims tirti būtų lengviau taikyti, jei žodynai būtų sudaryti remiantis tekstynų duomenimis, atspindinčiais dabartinės lietuvių kalbos vartoseną.