Humanitarinių mokslų straipsnių santraukų lietuvių, anglų ir rusų kalbomis retorinė struktūra ir kalbiniai ypatumai
Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria mokslinių straipsnių santraukoms. Mokslinių straipsnių santraukos anglų kalba yra daug ir išsamiai ištyrinėtos, tačiau vis dar mažai tyrimų, analizuojančių santraukas, parašytas kitomis kalbomis, o ypač trūksta kelių kalbų kontrastyvinių tyrimų. Mokslinių straipsnių rusų kalba santraukos yra mažai tyrinėtos, o lietuvių kalba – netyrinėtos. Šiame tyrime nagrinėjama skirtingų humanitarinių disciplinų mokslinių straipsnių santraukų retorinė struktūra lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Tyrimo tikslas – nustatyti penkių humanitarinių mokslų sričių mokslinių straipsnių santraukų pagrindinius struktūrinius ir kalbinius ypatumus žvelgiant į tris skirtingas akademinio rašymo tradicijas. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kuri rašymo tradicija – anglosaksiška ar kontinentinė – yra artimesnė lietuvių akademiniam diskursui. Šio tyrimo metodika remiasi kontrastyvine analize ir tekstynų lingvistikos metodu. Tarpkalbinė analizė rodo, kad lietuviškos santraukos turi daugiau panašumų su rusiškomis santraukomis nei su angliškomis, todėl prieinama prie išvados, kad lietuvių retorikos tradicijos yra glaudžiau susijusios su kontinentine, o ne anglosaksiška rašymo tradicija. Tai matyti iš tam tikrų retorinių žingsnių, kurių dažnumas rusų ir lietuvių kalbų santraukose yra artimesnis, palyginti su angliškomis santraukomis. Be akivaizdžių skirtumų, yra nemažai tarpkalbinių panašumų, susijusių su tam tikrų žingsnių kalbine realizacija. Kontrastyvinė analizė išryškina struktūrinius ir kalbinius santraukų rašymo aspektus, kurie gali būti aktualūs mokslininkams, rengiantiems savo mokslinių straipsnių santraukas šiomis trimis kalbomis, taip pat pradedantiesiems tyrėjams ir studentams, siekiantiems įsisavinti šio kompaktiško, bet labai svarbaus žanro struktūrą ir jam būdingus kalbinius ypatumus. Rezultatai taip pat gali būti naudingi vertėjams, kurie galėtų pateikti autoriams patarimų dėl tarpkultūrinių akademinio teksto kūrimo skirtumų.