Augustas Schleicheris – pirmasis lietuviškų pasakų skelbėjas

Santrauka

Straipsnyje analizuojama žymaus vokiečių kalbininko Augusto Schleicherio lituanistinė veikla. Mokslininkas pasižymėjo ne tik kaip lietuvių kalbos fiksuotojas, gramatikos autorius, bet ir kaip lietuvių folkloro užrašytojas ir skelbėjas. Išskirtinės vertės yra jo parengti Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas (1857), kuriuose, be kitų folkloro žanrų, pirmą kartą publikuotos lietuviškos pasakos.
Straipsnyje analizuojama, kodėl, kokiomis aplinkybėmis A. Schleicheris užrašinėjo lietuviškas pasakas, koks jų žanrinis repertuaras, būdingi naratyvų bruožai. Kartu ieškoma atsakymo, kokia jo užrašytų pasakų reikšmė lietuvių folkloristikai.
A. Schleicherio laiškai, rašyti lituanistinės mokslinės kelionės į Rytų Prūsiją metu, parodė, su kokiais sunkumais jis susidūrė atvykęs į šį kraštą, kaip bendravo, ką patyrė ir kaip buvo renkamos lietuviškos pasakos. Mokslininkas pirmasis užrašė nemažai įvairių žanrų lietuviškų pasakų tipų pavyzdžių, kurių didesnė dalis yra būdingi lietuvių žodinės tradicijos pavyzdžiai. Nuveiktas tiek kalbotyros srities, tiek ir tautosakos užrašymo darbas parodė, kokia svarbi indoeuropeistikai yra lietuvių kalba, ir paskatino pačius lietuvius rinkti liaudišką žodinį paveldą. A. Schleicherį galima laikyti ir lietuviškų pasakų populiarintoju užsienyje. Jo dėka pirmosios lietuviškos pasakos buvo išverstos į vokiečių kalbą, publikuotos ir pastebėtos užsienio mokslininkų. Vėliau perleisti kūriniai pasiekė ir platesnius visuomenės sluoksnius.