Lietuvių stebuklinė pasaka „Sutartis nesiprausti“ (ATU 361): europinis kontekstas ir lokalieji ypatumai
Straipsniai
Jūratė Šlekonytė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
https://orcid.org/0000-0002-8023-6114
Publikuota 2024-01-26
https://doi.org/10.51554/TD.23.66.05
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

broliai Grimmai
lokio kailis
publikuotos pasakos
sutartis nesiprausti
velnias

Kaip cituoti

Šlekonytė, J. (2024) “Lietuvių stebuklinė pasaka „Sutartis nesiprausti“ (ATU 361): europinis kontekstas ir lokalieji ypatumai”, Tautosakos darbai, 66, pp. 85–105. doi:10.51554/TD.23.66.05.

Santrauka

Straipsnyje analizuojama populiari lietuvių stebuklinė pasaka „Sutartis nesiprausti“ (ATU 361), kurios dėmesio centre yra neįprasta žmogaus sutartis su velniu. Žmogus turi sutartą skaičių metų nesilaikyti kūno higienos (nesiprausti, nesikirpti, nesiskusti) – įvykdęs šį reikalavimą jis materialiai apdovanojamas, gauna aukštos socialinės padėties nuotaką. Straipsnyje mėginama atsakyti į klausimą, kodėl velnias prašo tarnaujant nesilaikyti kūno švaros. Kadangi pasaka paplitusi plačiame europiniame areale, glaustai pristatomi kitose tautose žinomi jos variantai. Tyrimas iš dalies peržengia lietuviškos medžiagos ribas, todėl ieškant atsakymo į kai kurių vaizdinių kilmės klausimą pasitelkiami ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų papročiai, tikėjimai. Išanalizavus pasaką paaiškėja, kad naratyve vaizduojamą nešvaros laikotarpį galima interpretuoti kaip atskirties, priklausymo nežmogiškajam pasauliui etapą. Tokios atskirties metu suartėjama su anapusinio pasaulio jėgomis. Paskui įvyksta simbolinis atgimimas ir socialinio statuso pokytis. Tai susiję su vyro branda, pereinamuoju į kitą socialinį statusą laikotarpiu – vedybomis. Užkopdamas ant kito socialinio laiptelio, žmogus turi simboliškai apsivalyti. Be to, vyro-nevalos vaizdinys gali slėpti apibendrintą žinią apie keistuolius atsiskyrėlius, išsiskiriančius iš minios nepatrauklia išvaizda ir netipine elgsena.

Gilinantis į šią pasaką išryškėja labai svarbus aspektas – galimas skelbtų pasakos variantų poveikis žodinei tradicijai. Visuotinai išpopuliarėjusį tekstą, galėjusį paveikti šios pasakos variantus kitose tautose, broliai Grimmai paskelbė dar XIX a. pirmoje pusėje (KHM nr. 101). Vokiškasis variantas, tikėtina, paveikė ir lietuviškas pasakas apie žmogaus sandorį su velniu. Grimmų pasaka „Lokio kailis“ lietuviškai pirmą kartą pasirodė 1926 m., vėliau buvo kelis kartus perleista. Analizė parodė, kad bent keturiuose lietuvių pasakos variantuose esama detalių iš Grimmų pasakos ar netgi gana tiksliai atpasakojamas vokiečių pasakos siužetas.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.