Straipsnyje yra keliami teisės prigimties klausimai. Teigiama, kad teisė turi būti vertinama ne tik kaip mokslo pagrindu egzistuojantis, bet ir kaip meno savybes reflektuojantis reiškinys. Straipsnyje nesiekiama paneigti mokslo įtakos ir naudos teisei, bet pabrėžiami meninės prigimties teisės požymiai. Straipsnio teiginiai, patvirtinantys teisės meninį pobūdį, yra aktualizuojami šiuolaikinės Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiais.
The article deals with the questions on essence of law. The idea that law could be identified as a category which reflects qualities of an art not only a science is provided. The aim of the article is not to deny an influence of science on law and determined benefits of such influence. The article is an attempt to highlight artistic facets of law‘s nature. Statements which support the idea of the article is reasoned by the examples from Lithuanian caselaw.