Straipsnyje pristatomi Europos Žmogaus Teisių Teisme pateikti skundai, kuriuose pareiškėjai kelia valstybių atsakomybės už klimato kaitos padarinius klausimus. Kartu aptariami vyraujantys skirtingi nacionalinių teismų požiūriai su klimato kaitos poveikiu žmogaus teisėms susijusiose bylose, pristatant atitinkamai Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos teismų sprendimus. Šiame kontekste analizuojama, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų spręsti klimato kaitos teisingumo skundus, atsižvelgiant į nacionalinių teismų skirtingus požiūrius, EŽTT praktikoje vystomus skundų priimtinumo ir materialių teisių pažeidimo kriterijus.