Darbo vertybių vieta ir kaita skirtingų Lietuvos gyventojų kartų kontekste
Sociologija
Daiva Mažeikaitė
Vilniaus universitetas
Boguslavas Gruževskis
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-10-15
https://doi.org/10.15388/STEPP.2018.17.11934
PDF

Reikšminiai žodžiai

gyventojų kartų kaita, darbo vertybės, Europos vertybių tyrimas (EVT), kartų teorija

Kaip cituoti

Mažeikaitė, D. ir Gruževskis, B. (2018) Darbo vertybių vieta ir kaita skirtingų Lietuvos gyventojų kartų kontekste, Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 17, p. 108-131. doi: 10.15388/STEPP.2018.17.11934.

Santrauka

[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]

Dėl ypatingos darbo įtakos žmogaus gyvenimui ir visuomenei darbo vertybės yra laikomos pamatinėmis. Jų realizavimas daugiausia lemia žmogaus vietą visuomenėje ir jo karjeros galimybes, šalies žmogiškojo ir ekonominio kapitalo potencialą, atskiros įmonės personalo panaudojimo efektyvumą ir kita. Vertinant skirtingų gyventojų grupių vertybių skirtumus, pastebėta reikšmingų skirtumų tarp skirtingų gyventojų kartų kohortų. Sąvoka „karta“ suvokiama skirtingais aspektais. Šiame straipsnyje sąvoka „karta“ vartojama pagal Mannheim, Steel and Taras bei Strauss and Howe supratimą. Išskirtos: veteranų, kūdikių bumo, X, Y ir Z kartos. Empirinio tyrimo metu buvo analizuoti Lietuvos gyventojų darbo vertybių pokyčiai XX–XXI amžių sandūroje kartų kaitos aspektu, remiantis Europos vertybių tyrimo (EVT) antros (1990), trečios (1999) ir ketvirtos (2008) bangų rezultatais. Tyrimas parodė, kad kartų kaita ir jų individualios savybės didžiausią poveikį daro emocinių darbo vertybių kaitai, o kognityvias ir instrumentines darbo vertybes veikia ir socialinio bei ekonominio konteksto pokyčiai.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencijos
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Atsisiuntimai

Atsisiuntimų statistikos duomenys negalimi.