Fundamentiniai bendrinių baltų kalbų garsyno tyrimai: fonetiniai ir fonologiniai skirtumai
Straipsnyje aptariamos svarbiausios dabartinių lietuvių ir latvių kalbų garsinės struktūros skirtybės, mokslinė ir praktinė fundamentinių lyginamųjų instrumentinių garsų tyrimų nauda, trumpai apžvelgiamos galimos tolesnės tokio pobūdžio tyrimų perspektyvos ir uždaviniai.
Pietro Umberto Dini savo monografijoje „Baltų kalbų lyginamoji istorija“ (2019) pastebi, kad baltų kalbų sistemose vyksta nepaliaujamas sintetinės struktūros nykimas, mano, kad baltų kalbos vystosi suartėjimo link. Tačiau naujausias sinchroninis instrumentinis baltų kalbų garsyno tyrimas šių tendencijų nepatvirtina: lietuvių ir latvių kalbų garsinė struktūra vis dar laikytina pakankamai skirtinga (Urbanavičiene, Indričāne, Jaroslavienė, Grigorjevs 2019, 286).
Straipsnyje išryškinant tam tikrus tiriamųjų bendrinių kalbų garsyno panašumus ir skirtumus remiamasi naujausiais sinchroniniais lyginamaisiais baltų kalbų balsių ir priebalsių bei koartikuliacijos tyrimais – serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ kolektyvinėmis e. monografijomis (Jaroslavienė, Grigorjevs, Urbanavičienė, Indričāne 2019; Urbanavičienė, Indričāne, Jaroslavienė, Grigorjevs 2019), kuriose lietuvių ir latvių kalbų garsai instrumentiškai ištirti ir aprašyti pagal tuos pačius principus. Tai puikus pagrindas toliau tęsti instrumentinį dabartinių baltų kalbų garsyno tyrimą (ir kalbėti apie jų svarbą) kitais aktualiais aspektais ir perspektyvomis (tokių naujų nelyginamųjų tyrimų jau esama, plg. Ledichova 2020), aktualizuoti praktinę tokių tyrimų ir garso įrašų naudą (pvz., svarbą ir pagalbą mokantis kalbų, nagrinėjant bendrinių kalbų tarties normas ir polinkius, taip pat medicinoje ir kuriant kalbos technologijų bei dirbtinio intelekto įrankius ir priemones), teorijų ir metodų inovacijas bei perspektyvas.