Vertybiniai kartų skirtumai dabartinėje Lietuvos visuomenėje

Rūta Žiliukaitė

Santrauka


Šiame straipsnyje, naudojant Europos vertybių tyrimo duomenis, siekiama atskleisti, kaip skiriasi Lietuvos gyventojų kartos savo vertybinėmis nuostatomis dėl religijos, moralės, šeimos, darbo bei socialinių ir politinių pažiūrų ir kokia buvo šių skirtumų dinamika per dvidešimt šalies nepriklausomybės metų. Duomenų analizės rezultatai rodo, kad Lietuvos visuomenei 1990–2008 metais buvo būdingos vertybinių kartų skirtumų brėžiamos sekuliarizacijos individualiu lygmeniu, vertybinių nuostatų konservatyvumo šeimos ir asmeninės seksualinės moralės srityje nuosaikėjimo, didesnio atlaidumo viešosios moralės principų pažeidimų kaitos trajektorijos. Darbo vertybių dinamika neatskleidžia su kartų kaita
sietinų vertybinių pokyčių visuomenėje. Šias kaitos trajektorijas galima suprasti ir paaiškinti atsižvelgiant į daugybę makrolygio veiksnių ir jų tarpusavio sąveiką: Lietuvos kultūrinį ir istorinį paveldą, pereinamojo laikotarpio visuomenėje vykusius struktūrinius pokyčius, esamos institucinės aplinkos bruožus, visuomenės modernizaciją, vakarietiškos kultūros plitimą, susijusį su medijų plėtra ir globalizacijos procesais.


Raktiniai žodžiai


vertybių pokyčiai, kohortų kaita, pokomunistinė Lietuvos visuomenė, Europos vertybių tyrimas

Pilnas tekstas:

PDF

DOI: https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2016.2.10818