Viešosios bibliotekos ir vertė: Norvegijos viešųjų paslaugų vertinimo tyrimas
Paslaugų vadyba
Svanhild Aabø
Publikuota 2007-01-01
https://doi.org/10.15388/Im.2007.0.3462
115-124.pdf

Kaip cituoti

Aabø, S. (2007). Viešosios bibliotekos ir vertė: Norvegijos viešųjų paslaugų vertinimo tyrimas. Information & Media, 40, 115-124. https://doi.org/10.15388/Im.2007.0.3462

Santrauka

Ðiandien daugelis vieðøjø bibliotekø susiduria su spaudimu pateisinti joms skiriamas biudþeto lëðas, árodant jø vertæ bei socialiná, ðvieèiamàjá, taip pat ekonominá poveiká individams ir bendruomenëms. Ðiame straipsnyje pristatomas Norvegijos vieðøjø bibliotekø vertës tyrimas, kurá atliekant vieðosioms paslaugoms tirti buvo taikyti ekonominiai modeliai. Vieðøjø bibliotekø paslaugos ðiame tyrime traktuojamos kaip viena ið vieðøjø gërybiø, turinèiø tam tikrà socialinæ vertæ. Kadangi lëðos vieðosioms gërybëms finansuoti nëra skirstomos lygiai, vartotojai gali iðreikðti savo prioritetus, teikiamus vienai ar kitai vieðajai paslaugai. 
Tyrime kelti ðie pagrindiniai klausimai: Ar vieðàsias gërybes vertinantys ekonominiai modeliai gali bûti naudingai pritaikyti vieðosioms bibliotekoms? Ar ðis poþiûris á vieðàsias bibliotekas prisideda prie bibliotekininkystës ir informacijos mokslø teorijos ir metodologijos? 
Teorinës analizës pagrindu autorë daro iðvadà, kad ekonominiai modeliai, o ypaè sàlyginio vertinimo modelis, gali bûti taikomi siekiant iðsiaiðkinti vertæ, kurià þmonës sieja su vieðosiomis bibliotekomis. Siekiant pagrásti ðià iðvadà empiriniais duomenimis, atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1000 bibliotekø lankytojø, taip pat respondentø, nesinaudojanèiø vieðøjø bibliotekø paslaugomis. Tyrimo atspirties situacija buvo pasirinkimas uþdaryti vieðàjà bibliotekà, jos finansavimà skiriant kitoms vieðosioms paslaugoms arba padidinant metinius mokesèius gyventojams. 
Tyrimo duomenimis, 94 proc. respondentø mano turintys turëti galimybæ naudotis vieðàja biblioteka savo savivaldybëje. 36 proc. respondentø sutiktø su mokesèiø padidinimu, jei ði suma bûtø skirta vietos vieðajai bibliotekai iðlaikyti. 10 proc. respondentø teigë, kad sutiktø mokëti papildomus mokesèius, skirtus bibliotekai, taèiau nurodyta suma yra per didelë. Nemaþa respondentø dalis (39 proc.) teigë, kad vieðoji biblioteka turi bûti iðlaikoma, taèiau nesutiko su tuo, kad bibliotekos iðlaikymo pagrindu galëtø bûti didinami mokesèiai. Tik 3 proc. respondentø pareiðkë, kad vieðoji biblioteka neturëtø bûti finansuojama, net jeigu jiems tai nieko nekainuotø. Taip pat 90 proc. respondentø teigë, kad ðiuo metu bibliotekoms skiriamos mokesèiø dalies nukreipimas kitoms vieðosioms paslaugoms jiem bûtø maþiau vertingas nei bibliotekø paslaugø vertë. 3 proc. respondentø sutiktø, kad vieðoji biblioteka bûtø uþdaryta, o finansavimas skirtas kitoms savivaldybës remiamoms vieðosioms paslaugoms. 
Remdamasi tyrimo rezultatais autorë daro esminæ iðvadà, kad Norvegijos vieðøjø bibliotekø nauda yra daug didesnë, nei kainuoja jø paslaugø iðlaikymas, ir ðá kainos ir naudos santyká vertina kaip 1:4. Kitaip tariant, gyventojai teigia ið kiekvienos mokesèiams sumokëtos kronos, skirtos vieðajai bibliotekai, gaunà keturis kartus didesnæ naudà.

Public libraries and valuation: A Norwegian study applying a non-market approach
Svanhild Aabø

115-124.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>